• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„חופה“ ir „קידושין“

I. M. Lav

Ir sukūrė Kūrėjas žmogų pagal Savo atvaizdą: pagal Kūrėjo atvaizdą sukūrė jį; vyrą ir moterį sukūrė juos (Berešit 1:27).

Ir pasakė Kūrėjas: „Negerai žmogui būti vienam, padarysiu jam pagalbininką pagal jį...“ Todėl paliks vyras tėvą ir motiną ir prilips prie savo žmonos ir taps jie vienu kūnu (Berešit 2:18; 2:24).

Šiais žodžiais Tora padeda pagrindus šeimai ir santuokai. „Pagrindus“, nes ryšio tarp vyro ir moters pobūdis išryškėjo tik po Toros davimo. Nors šeimos narių statusas ir su juo susiję papročiai pradėjo formuotis dar žmonijos egzistavimo pradžioje, tačiau galutinį jų pobūdį, privalomą visiems, šeima gavo tik ant Sinajaus kalno. Apie daugumą piršlybų papročių sužinome iš to, kaip Abrahamo vergas atvežė Rivką, žmoną Icchakui, Abrahamo sūnui (Berešit 24).

Rambamas savo knygoje „Mišne Tora“ smulkiai išvardija įstatymus, susijusius su šeimyniniu gyvenimu. Prieš tai jis parašo sekančią pastabą. Iki Toros davimo santuoka buvo sudaroma labai paprastai: vyras sutikdavo moterį, jei jie vienas kitam patikdavo, jis ją parsivesdavo namo ir taip ji tapdavo jo žmona. Po Toros dovanojimo Izraelio sūnums buvo įsakyta elgtis kitaip. Jei vyras norėjo vesti moterį, jis privalėjo „įsigyti“ ją prie liudininkų. Ir Rambamas pabrėžia: „Būtent toks žmonos įsigijimas ir yra Toros priedermė“.

Rambamas taip pat išaiškina, kad yra trys būdai paimti moterį į žmonas: pinigų, dokumento ar intymių santykių būdu: „Ir tai vadinasi קידושין „kidušin“ („pašventimas“) arba אירוסין „eirusin“ („susižadėjimas"). Ir po קידושין (arba אירוסין) moteris tampa ištekėjusia moterimi  ir uždrausta visiems kitiems pasaulio vyrams, pilna to žodžio prasme, netgi tuo atveju, jei tai buvo atlikta tik pinigų arba dokumento būdu, o intymių santykių su sutuoktiniu dar nebuvo“.

Kitaip tariant, iki Toros davimo santuokos iš esmės nebuvo - buvo tik atsitiktinis moters ir vyro gyvenimas kartu, priklausantis vien tik nuo jų valios. Atsirado Tora ir aiškiai nustatė šeimyninio gyvenimo rėmus.

Pagal Torą, ryšys tarp vyro ir moters yra šventas. Šis ryšys atsiranda, kai vyras pasiekia moterį vienu iš trijų būdų: arba vyras „perka“ moterį, arba rašoma vedybinė sutartis, arba vyras ir moteris savo noru pradeda intymius santykius, tačiau būtina, kad tai galėtų patvirtinti bent du liudininkai.

Pradėkime nuo paskutinio varianto.

1) Įstatymo, kad moteris taptų žmona po intymių santykių su vyru šaltinis yra Toros žodžiai: „Jei paims vyras žmoną...“. Tačiau vėliau Toros išminčiai uždraudė tokį santuokos sudarymo būdą, kad nepratinti visuomenės prie ištvirkimo ir išvengti dorovės normų laužymo. Jie manė, jog reikalinga tai padaryti, nes matė, kad daugelis piktnaudžiauja tokiu „santuokos“ sudarymo būdu tik norėdami patenkinti savo aistras.

2) Įstatymo apie santuokos sudarymą vedybinės sutarties būdu šaltinis taip pat yra Toroje. Parašyta: „Ir išeis moteris iš jo namų [kalbama apie skyrybas] ir taps kito žmona“. Kadangi ten kalbama apie tai, kad skyrybos įsigalioja, jei parašytas specialus dokumentas, tai Žodinė Tora pateikia analogiją: kadangi moteriai paliekant vyrą tai turi būti užtvirtinama dokumentu, tai jos atėjimas, tai yra santuoka, turi būti taip pat būti patvirtinta dokumentu - vedybų sutarties parašymu.

3) Galimybė „nusipirkti“ žmoną taip pat išplaukia iš Toros žodžių: „Jei paims vyras žmoną“. Žodis „paimti“ vartojamas taip pat tada, kai kalba eina apie pirkimą-pardavimą. Pavyzdžiui, kai Abrahamas Chevrone pirko žemės sklypą su Mearat-amachpela ola, jis pasakė žemės savininkui: „Aš duodu tau pinigus už šią žemę - paimk juos iš manęs“.