• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Iki šimto dvidešimt...!“

I. M. Lav

"Ir giriu aš džiaugsmą" - tai priedermės vykdymo džiaugsmas. "O apie džiaugsmą aš pasakiau: kokia nauda iš jo?" - tai džiaugsmas, kuris nėra iššauktas priedermės vykdymo.
Talmudas traktate Kidušin vardina šeimos narių pareigas ir nustato tėvų ir vaikų savitarpio santykių sistemą: priedermes, kurios liečia vaikus ir kurių vykdymas priklauso tėvams ir atvirkščiai - priedermes, kurias turi vykdyti vaikai. Pavyzdžiui, "tėvas turi apipjaustyti sūnų, išpirkti jį, jei jis pateko į nelaisvę, mokinti jį Toros, apvesdinti, ir išmokinti jį amato, o kai kurie sako: ir išmokinti jį plaukti".
Šios priedermės priklauso tėvui nuo pat sūnaus gimimo. Tačiau pirmąją priedermę tėvas gali atlikti tik praėjus aštuonioms dienoms po gimimo, nes Tora liepia apipjaustyti berniuką aštuntą dieną po gimimo. Jei tai pirmas motinos vaikas, tai praėjus 30 dienų tėvas turi išpirkti sūnų pas koheną. O kai vaikas ūgtelėja, prasideda jo auklėjimas ir Toros mokymas.

ברית־מילה

ברית־מילה Brit-mila ("apipjaustymas") - pirmoji priedermė, kurią turi atlikti tėvas, gimus sūnui. Tai antroji pagal skaičių iš 613 priedermių.
ברית־מילה verčiant pažodžiui - "apipjaustymo sąjunga" - Izraelio sąjunga su Kūrėju. Apipjaustymas - šios sąjungos ženklas, atsispindintis žmogaus kūne.
Tora, pasakodama apie Abrahamą, kaip Kūrėjas liepė jam apsipjaustyti pačiam ir apipjaustyti visus savo namų vyrus, žodį "sąjunga" pamini 13 kartų. "Štai mano sąjunga, kurią jūs turite saugoti - sąjunga tarp Manęs ir jūsų, tarp Manęs ir tavo palikuonių, kurie bus po tavęs: tegul bus apipjaustytas pas jus kiekvienas vyras". Iš čia matome, kad apipjaustymas - ne tik sąjungos ženklas, bet ir pati sąjunga.
Tris priedermes Tora vadina "ženklu": apipjaustymą, Šabatą ir "tfiliną". Tačiau iš jų svarbiausia yra brit-mila, nes ji neapribota nei laiku, nei vieta - šis ženklas lydi žmogų nuo aštuntos jo gyvenimo dienos ir išlieka iki pat mirties. Ši priedermė labiau už kitas visais laikais saugojo judėjus nuo asimiliacijos. Visais laikais buvo judėjų, atsisakančių vykdyti priedermes, tačiau šios priedermės jie nustoti vykdyti negalėjo. O tie, kurie išliko ištikimi savo tautai, net sunkiausiais laikais, kai grėsė mirtis vien už tai, kad priklausė judėjų tautai - o tą priklausomybę buvo galima nustatyti pagal apipjaustymą - vis tiek vykdydavo šią priedermę ir apipjaustydavo savo sūnus.

Žinoma, galima būtų paklausti, jei Kūrėjas norėjo, kad Jo tautos sūnūs būtų apipjaustyti, tai kodėl jų tokių nesukūrė? "Argi Kūrėjui yra kas nors neįmanoma?" Išminčiai aiškina, kad Kūrėjas nori, jog žmogus pats dalyvautų procese. Žmogui duota saviugdos ir savęs tobulinimo galimybė.