• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

ברית־מילה Brit-mila

I. M. Lav

Apipjaustymo ceremonijos tvarka

Šiai priedermei įvykdyti pageidautinas yra "minjanas" (nors jeigu jo nėra, tai apipjaustymas vis tiek atliekamas). Po apipjaustymo priimta rengti šventines vaišes. Pirmas žmonijos istorijoje kūdikis, apipjaustytas aštuntą dieną po gimimo, buvo Icchakas. O apie jo tėvą Abrahamą pasakyta Toroje: "Ir surengė Abrahamas dideles vaišes Icchako atėmimo nuo krūties igamel (הגמל) dieną". Žodį הגמל galima padalinti į dvi dalis: מל ir הג. Pirmojo gematrija yra 8, o žodis מל reiškia "apipjaustė". Tai užuomina į tai, kad Icchakas buvo apipjaustytas aštuntą savo gyvenimo dieną. Vadinasi pasakymas apie "dideles iškilmes" turi ryšį ir su Icchako apipjaustymo diena. Nuo to laiko, kai Abrahamas gavo šią priedermę iš Kūrėjo, ji vadinasi jo vardu: apipjaustymo ceremonijos metu kūdikio tėvas pasako palaiminimą: "Palaimintas... prisakęs mums įvesti jį į Abrahamo, mūsų tėvo, sąjungą!"

Dėl ypatingo šios priedermės svarbumo nepriimta kviesti į apipjaustymo ceremoniją: juk niekas negalės atsisakyti tokio kvietimo, tačiau iš kitos pusės, žmonės gali turėti neatidėliotinų reikalų būtent tą dieną ir tą valandą. Todėl į apipjaustymo apeigas ne kviečia, o informuoja apie dieną ir valandą.

Apipjaustymo priedermė sudaryta iš trijų dalių: מילה milia, prija ir מציצה mecica. Šią operaciją atlieka ברית־מילה specialistas - מוהל mohel, kuris turi būti religingas ir savo specialybės žinovas (jis turi turėti oficialų leidimą užsiimti šiuo amatu).
Priimta suteikti ypatingą garbę kai kuriems ברית־מילה dalyviams. Pirmiausia - שושבינים šošvinim (arba idiš kalboje - kvaters), jų funkcija - įnešti kūdikį į patalpą, kurioje vyks apipjaustymas, o po procedūros - išnešti iš jos. Paprastai tai atlieka sutuoktinių pora arba sužadėtiniai, kurių vestuvių data numatyta netolimoje ateityje. Moteris paima kūdikį iš motinos rankų ir atneša į tą vietą, kur vyks apipjaustymas - į sinagogą ar iškilmių salę. Ji perduoda kūdikį kvarterui, o jis - tam, kuriam suteikta garbė paguldyti kūdikį ant "pranašo Elijahu krėslo". Tai antroji garbinga funkcija, tik pirmiausiai reikia išsiaiškinti, kodėl šis krėslas vadinasi "pranašo Elijahu krėslas". Po to, kai pranašas Elijahu prisidėjo prie Baalo žynių žūties, Izraelio karalienė Izevel nusprendė nužudyti jį. Elijahu pabėgo į dykumą ir ėmė kaltinti Izraelį už tai, kad jis "paliko Tavo sąjungą". Atsakė jam Kūrėjas: "Nuo šiol tu visada būsi ten, kur judėjai sudarys sąjungą su Manimi ir įsitikinsi, kad jie nepamiršo Mano sąjungos". Ir pasakyta, kad nuo tada ir iki šios dienos nėra nei vieno apipjaustymo, kuriame nedalyvautų pranašas Elijahu. Taip atsirado paprotys statyti specialų krėslą pranašui Elijahu, į kurį prieš pat apipjaustymą guldomas kūdikis.