kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Už stalo...

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 „Ir valgysi, ir pasisotinsi, ir palaiminsi...“

„Ir pasakė man angelas: „Štai stalas, stovintis prieš Kūrėją“ (Jechezkelis, 41:22).

„Kiekvienas, kuris naudojasi šiuo pasauliu be palaiminimo - tarytum apiplėšinėja Kūrėją ir visą Izraelį“ (Brachot, 35).

Ankstesniuose skyriuose buvo kalbama apie dvasines žmogaus reikmes. Šiame kalbėsime apie materialias.

Kaip yra žinoma, judaizmas atmeta asketizmą ir draudžia pasninkauti, jeigu nėra būtinybės. Judaizmas ne tik kad neneigia žmogaus materialių reikmių, bet priešingai - teikia ypatingą svarbą teisingam, reguliariam maitinimuisi – ir ypač būtinumui valgyti ryte.

Netgi nazyras, žmogus, davęs įžadą susilaikyti nuo vyno, pasibaigus įžado laikui, privalėjo atnešti Šventykloje atpirkimo auką. Už ką jis atneša atpirkimo auką? Už tai, kad atsisakė nuo vyno. Juk Kūrėjas sukūrė vyną tam, kad linksminti žmogaus širdį ir išeina, kad žmogus, davęs įžadą būti nazyru, atmeta Kūrėjo malonę!

Tikėjimas sako apie Toros priedermes: „Ir gyvenk jomis“. Tai yra, nereikia atsiriboti nuo tų šio pasaulio gėrybių, kurias Tora leidžia mums naudoti.

Tuo pačiu reikia sutelkti visas jėgas, kad vengti to, kas gali pakenkti sveikatai. Toros paliepimai „ir labai saugokite save dėl savo sielos“ – tai Halachos kertinis akmuo, priesakas, įtakojantis visas gyvenimo sferas. פיקוח נפש (pikuach nefeš) gyvybės gelbėjimas bei pavojaus gyvybei pašalinimas panaikina visus Toros draudimus ir priesakus, taip pat ir Šabato bei Jom-Kipuro įstatymus.

Tačiau judaizmas sako, jog kūno poreikių tenkinimas nėra tikslas. Kūnas vertinimas tik kaip forma, be kurios negali mūsų pasaulyje egzistuoti siela – pati esmė. Kūnui teikiamą dėmesį galima palyginti su dėmesiu, kuris rodomas ištikimam didelio turto – žmogaus sielos - sargui.

Ir taip, nereikia to, kas svarbiausia laikyti antraeiliu dalyku, o antraeilio laikyti svarbiausiu, suteikiant daugiau dėmesio kūno poreikių tenkinimui, negu sielos.

Jeigu žmogus ištikimas principui, pagal kurį jo kūno poreikiai nėra tikslas pats savaime, bet tik priemonė, vedanti prie tikro tikslo – pilnaverčio dvasinio gyvenimo, tai ir valgymą, gėrimą, miegą ir kitus mūsų kūno poreikius jis vertina kaip būtinybę, kurią nurodo Halacha.

Todėl pranašas vadina stalą „aukuru“ – maistas tampa veiksmu, atliekančiu Šventyklos tarnystę Kūrėjui, aukos atnešimu.

Iš to, kas pasakyta, tampa aišku, kad viskame, kas susiję su maistu, yra daugybė apribojimų. Visai ne tas pats, ką, kada, kiek ir kokiu būdu valgyti, kokius palaiminimus sakyti prieš valgį ir kokius – po. Visi šie klausimai ir daugelis kitų – tokie, kaip rankų apiplovimas prieš maistą, Toros žodžiai, lydintys valgymą, „Birkat ha-mazon“ bus apžvelgiama toliau.