kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Palaiminimai נהנין „nehenin“

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 

Knygoje Tehilim yra dvi eilutės, kurios iš pirmo žvilgsnio prieštarauja viena kitai. Dvidešimt ketvirtojoje psalmėje skaitome: „Kūrėjui priklauso žemė ir visa, kas ant jos”, o 115-oje psalmėje – „o žemę Jis atidavė žmogaus sūnums“. Ar gali būti, kad ir viena, ir kita būtų teisinga? Atsako išminčiai: taip, pirmojoje eilutėje turima omenyje momentas iki palaiminimo ištarimo, o antrojoje – po jo. Tai yra, Kūrėjas, sutvėręs žemę ir visa, kas joje, dovanoja mums teisę naudoti visa tai mūsų gerovei – vienok tik po to, kai išreikšime pripažinimą to fakto, kad būtent Jis mums duoda šį gėrį. Reiškia, prieš gaunant kokią nors naudą ar malonumą iš šio pasaulio, privalu pasakyti palaiminimą.

Kas liečia palaiminimą po valgio, apie tai tiesiogiai pasakyta Toroje: „Ir valgysi, ir pasisotinsi, ir palaiminsi Kūrėją, tavo Dievą, už puikią šalį, kurią Jis tau davė“. Tai šaltinis įstatymo, įsakančio pasakyti „Birkat hamazon“ - dėkingumo maldą - po valgio.

Pagal tai, kas pasakyta išeina, kad nėra minimalios maisto ir gėrimo normos, mažiau kurios suvalgius ar išgėrus palaiminimo sakyti nebereikia. Todėl prieš suvalgant ar išgeriant nors truputį, būtina ištarti palaiminimą. Vienok su palaiminimu po valgio arba gėrimo yra kitaip. Pagal Torą, „Birkat hamazon“ reikia skaityti tik tuo atveju, kai žmogus prisivalgė iki soties (nes pasakyta: „Ir valgysi, ir pasisotinsi, ir palaiminsi...“). Tačiau Talmude pasakyta, kad Izraelio tauta savanoriškai prisiėmė griežtesnį šios priedermės vykdymą: skaityti „Birkat hamazon“ netgi tuo atveju, kai žmogus nepasisotino – su sąlyga, kad jis suvalgė nustatytą minimumą duonos – כָזַיִת, kazait („kaip alyvuogė“), apie 27 g.

Kas tai palaiminimai נהנין  „nehenin“? Taip yra vadinami palaiminimai, kurie sakomi gaunant kokią nors naudą ar malonumą mūsų pasaulyje. Iš esmės, tai palaiminimai prieš valgį ar gėrimą: kiekvienai produktų rūšiai nustatytas atitinkamas palaiminimas. Vienok, du iš jų nusipelno ypatingos pagarbos dėl jų išskirtinės svarbos žmogui. Remiantis tuo, kas pasakyta 104-oje knygos Tehilim psalmėje („duona, pastiprinanti žmogaus širdį“), išminčiai nustatė išskirtinį palaiminimą duonai: בָּרוּךְ אַתָּה יְיָ אֱלֹהֵינוּ מֶלֶךְ הָעוֺלָם, הַמּוֺצִיא לֶחֶם מִן הָאָרֶץ „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, išauginantis duoną iš žemės“. Šis palaiminimas sakomas prieš valgant bet kokios rūšies duonos gaminius: paprastą duoną, macas, chalą, bandeles... Antrasis produktas, kuriam nustatytas atskiras palaiminimas – vynas - taip pat minimas toje pačioje Tehilim psalmėje: „...ir vynas, linksminantis žmogaus širdį“. Prieš geriant vyną – nėra skirtumo kokį: saldų, sausą, šampanizuotą, taip pat vynuogių sultis, sakoma: בָּרוּךְ אַתָּה יְיָ אֱלֹהֵינוּ מֶלֶךְ הָעוֺלָם, בּוֺרֵא פְּרִי הַגָּפֶן „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, kuriantis vynuogės vaisių“.

Konditeriniams gaminiams iš miltų skirtas palaiminimas: בָּרוּךְ אַתָּה יְיָ אֱלֹהֵינוּ מֶלֶךְ הָעוֺלָם, בּוֺרֵא מִינֵי מְזוֺנוֺת „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, kuriantis skirtingas maisto rūšis“. Jis sakomas tuo atveju, jei tešla buvo užmaišyta ne vien ant vandens, bet į ją buvo pridėta kiaušinių, medaus, vaisių sulčių ir pan., o taip pat, jei gaminys prieš kepant buvo išvirtas. Šiai gaminių kategorijai priklauso pyragaičiai, vafliai, sausainiai, o taip pat makaronai ir virti ryžiai. Vadinasi, žmogus, ketinantis valgyti sriubą su makaronais, privalo ištarti palaiminimą: „...kuriantis skirtingas maisto rūšis“ (su sąlyga, kad jis nevalgo duonos).