• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Pirmagimio išpirkimas“ פדיון הבן

I. M. Lav

Jei naujagimis – savo motinos pirmagimis, tai praėjus 30 dienų po gimimo reikia atlikti jo išpirkimo pas koheną priedermę – „Pirmagimio išpirkimą“. Reikia atkreipti dėmesį, jog jei kūdikis ne pirmagimis savo tėvui, o pirmagimis tiktai motinai, reikia atlikti išpirkimą. Reiškia, jog gali būti, kad tam pačiam vyrui reikia išpirkti du sūnus: jeigu jis liko našliu ar išsiskyrė su pirmąja žmona, kuri jam pagimdė sūnų, o po to vėl vedė ir dabar jam vėl gimė berniukas...
Jei nors vienas iš tėvų kohenas arba levitas, tai motinos pirmagimio išpirkti nereikia. Jei pirmagimis gimė motinai, kuriai gimdymo metu buvo atliktas „Cezario pjūvis“, jo išpirkti nereikia – todėl, kad išpirkti reikia tik pirmagimį, kurį Tora vadina פטר רחם (pažodžiui „atveriantis gimdą“), o „Cezario pjūvio“ metu kūdikis „neatveria gimdos“.
Jei motina anksčiau buvo patyrusi persileidimą, tai susiduriama su problema, ar galima laikyti pirmagimiu antrąjį kūdikį. Atsakyti į šį klausimą gali tik autoritetingas rabinas, ir gali būti, kad šis kūdikis nebus laikomas pirmagimiu, nes pirmagimis buvo kūdikis, taip ir neišvydęs pasaulio.
Jei kūdikis nebuvo laiku apipjaustytas dėl mažo svorio, geltos ar dėl kitos priežasties, tėvas, praėjus 30 dienų po gimimo vis tiek privalo jį išpirkti – netgi jei jis tuo metu dar neapipjaustytas.
„Pirmagimio išpirkimas“ – antroji (po apipjaustymo) tėvo priedermė, susijusi su naujagimiu. Jei dėl kokios nors priežasties tėvas taip ir neišpirko sūnaus, tada jis pats, kai užaugs, turi save išpirkti (lygiai taip pat, kaip tas, kurio tėvas neapipjaustė, privalo suaugęs pats pasirūpinti savo apipjaustymu).

Ši priedermė keletą kartų minima Toroje. 13-ame knygos Šmot skyriuje parašyta: „O visus tavo sūnus, savo motinos pirmagimius, išpirk“.
Ši priedermė susijusi su išėjimu iš Egipto. Tik po to, kai Kūrėjas pasiuntė egiptiečiams paskutinę, dešimtą - pirmagimių mirties bausmę, tik tada judėjai pasiekė laisvę. Visi pirmagimiai Egipte – ir žmogaus, ir gyvulio – mirė tuo pačiu metu, neliko Egipte namų, kur nebūtų buvę numirėlio. O judėjų pirmgimių gyvybė buvo išgelbėta Paties Kūrėjo, Kuris pasakė: „Nes Mano visi Izraelio sūnų pirmagimiai – ir žmonių, ir gyvulių – tą dieną, kai Aš nužudžiau visus Egipto šalies pirmagimius“.