kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

החרות ט  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                    9.


                                                     Aplinkos veiksnys



Ir iš tikro mes visada, rinkdamiesi savo aplinką, t.y. tinkamus draugus, knygas, mokytojus bei jų gyvenimo pavyzdžius, galime apsaugoti save nuo „blogos įtakos“.
Tai panašu į sūnų, paveldėjusį iš tėvo kviečių grūdų palikimą.
Taigi, sūnus gali iš šio nedidelio kviečių kiekio susikrauti nemažą turtą, pasirinkdamas tinkamą „aplinką“ savo paveldėtai „pirminei materijai“ (מצע).
Tai reiškia, kad sūnus gali pasėti kviečius geroje žemėje, kurioje yra derlingas dirvožemis, mineralinės druskos, t.y. viskas, ko reikia produktyviam kviečių augimui.
Lygiai taip ir dvasiniame darbe, pasirenkant tinkamą aplinką, tinkamą žmogaus „augimui“ ir „tobulėjimui“.
Taigi išmintingas žmogus pasielgs protingai ir išsirinks visas geriausias sąlygas, kad surastų palaiminimą.
O kvailys pasirinks viską, kas tik „ateina į rankas“, todėl iš „sėjos“ nusipelnys „prakeikimą“, o ne „palaiminimą“.


Taigi visas pasisekimas ir šlovingumas priklauso tik nuo tinkamos aplinkos pasirinkimo „kviečių sėjai“.
Tačiau po „pasėjimo“ pasirinktoje vietoje, kviečiui jau yra apspręsta atitinkama forma, t.y. tuo dydžiu, kokį „aplinka“ gali suteikti.


Taip ir mūsų nagrinėjame dalyke: norui (žmogui) nėra „pasirinkimo laisvės“, tačiau jis yra veikiamas šių keturių faktorių.
Tai reiškia, kad žmogus privalo mąstyti ir elgtis taip, kaip šie faktoriai jam „pataria“, be jokio prieštaravimo ir pasirinkimo, kaip matome iš kviečio, pasėto atitinkamoje „aplinkoje“, pavyzdžio.
Iš tikro „noras“ (žmogus) vis tik turi pasirinkimo laisvę, ir tai – išsirinkti atitinkamą „aplinką“, t.y. knygas, vadovus, galinčius sąlygoti žmogui gerą ir teisingą mąstymą.
Ir jei žmogus taip nepadarys, bet bus pasiruošęs:
„įeiti“ į bet kokią aplinką;
ar skaityti bet kokią jam pasitaikančią knygą;
ar „leisti laiką“ beprasmiškose knygose ir užsiėmimuose, kurių yra daugiau ir jie yra žymiai malonesni.
Taigi viso šito dėka žmogus bus veikiamas blogos įtakos ir pasaulėžiūros, vedančių jį į nuodėmę ir į nusikaltimą.
Ir iš tikro žmogus turi būti baudžiamas ne už blogas mintis ar darbus, kuriuose jis jau neturi pasirinkimo, bet už tai, kad nepasirinko tinkamos „aplinkos“, nes tik čia ir yra „pasirinkimas“.
Todėl žmogus, visas savo gyvenimo dienas stengdamasis išsirinkti geresnę „aplinką“, yra vertas „užmokesčio“ ir „šlovės“.
Tai reiškia, kad šlovinti, žmogų reikia ne už tas geras mintis ar veiksmus, būtinai „automatiškai“ ateinančius pas žmogų, esant jam teisingoje aplinkoje, bet tik už pastangas „įsigyti“ geresnę „aplinką“, atvedančią jį prie šių minčių ir veiksmų.
Todėl apie tai pasakė išminčiai:
„Pasidaryk sau mokytoją ir nusipirk sau draugą“ (Avot 1).