• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Palaiminimai už džiaugsmą ir už skausmą

I. M. Lav

Kaip laiminama, išgirdus gerą žinią? Kaip laiminama, užsivilkus naują kostiumą?

Yra grupė palaiminimų, kurie sakomi tada, kai atsitinka dalykai, išeinantys už įprastos kasdienybės ribų – džiaugsmingi arba, neduok dieve, liūdni. Išgirdus džiugią žinią, kuri liečia žmogų asmeniškai, sakoma: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, pasaulio Valdove, davęs mums gyvybę, palaikantis mus ir leidęs mums išgyventi iki šio laiko!“. Jei žinia liečia ne tik asmeniškai, sakoma: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, pasaulio Valdove, geras ir kuriantis gėrį“. „Geras“ – asmeniškai, „kuriantis gėrį“ - kitiems žmonėms. Pavyzdžiui, sužinojus apie didelį palikimą arba laimėjimą loterijoje, sakomas palaiminimas: „Palaimintas... davęs mums gyvybę“ ir t.t., tačiau jei šitomis gėrybėmis kartu naudojasi ir kiti žmonės, pavyzdžiui, šeimos nariai, tada sakoma: „Palaimintas... geras ir kuriantis gėrį“.

Palaiminimas „davęs mums gyvybę“ sakomas taip pat prieš kiekvieną metų šventę – šventę, kurios data nustatyta iš anksto. Be to, žmogui asmeniškai džiugiomis dienomis – pavyzdžiui, kai pirmą kartą apsivelkamas naujas, gražus ir brangus kostiumas taip pat sakomas šis palaiminimas. Kai susirenkama valgyti vaisių, kurie subręsta kokiu tai konkrečiu metų laiku, taip pat sakomas palaiminimas „davęs mums gyvybę“ (skirtingai nuo maisto, kuris valgomas visus metus). Jei konkretus produktas šiais metais jau buvo valgytas, bet tada buvo užmiršta pasakyti palaiminimą, tai dabar, antrą kartą, palaiminimo „davęs mums gyvybę“ sakyti jau nebegalima – šiais metais ta galimybė yra praleista.

Palaimintas teisingas teisėjas

Mišnoje, traktate Brachot, pasakyta: „Privalo žmogus už blogį laiminti taip pat, kaip jis laimina už gėrį“. Šis įstatymas išplaukia iš tos eilutės, kuri „Šma“ maldoje seka iš karto po „Klausyk, Izraeli“: „Ir mylėk Kūrėją, savo Dievą visa širdimi, visa siela ir visomis savo jėgomis“. Pagal vieną aiškinimą: „visomis savo jėgomis“ reiškia „viskuo, ką turi“, t.y. turi būti pasiruošęs paaukoti viską, ką turi dėl meilės Kūrėjui. Kitas aiškinimas sako, kad žodžiai „visomis savo jėgomis“ reiškia „už viską, ką Kūrėjas siunčia tau, dėkok visomis savo sielos jėgomis“: ar džiaugsmą, ar liūdesį priimk su meile ir džiaugsmu, tad ištikus bėdai taip pat laiminame: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, visatos Valdove, teisėjas teisingas“ – ir tuo taip pat pripažįstamas nuosprendžio teisingumas.

Jei, neduok dieve, sužinoma apie artimo žmogaus mirtį arba apie Toros mokytojo mirtį, taip pat sakoma: „Palaimintas ... teisėjas teisingas“, pasakant: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, visatos Valdove“. Tačiau jei mirusysis nebuvo asmeniškai svarbus ir jei jo mirtis nesukelia ypatingo susijaudinimo, sakomas tik „Palaimintas ... teisėjas teisingas“, neminint nei Kūrėjo vardo, nei Jo karališko titulo. Ne tik išgirdus žinią apie mirtį, tačiau ir bet kokiu atveju, sukeliančiu širdyje susijaudinimą ir virpulį - išgirdus apie gaisrą, potvynį ir t.t.- sakomas šitas palaiminimas (ir teapsaugo mus Kūrėjas nuo nelaimių!).