• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

פנימיות פרשת וישלח באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Vajišlach“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Agmonas הרב דויד אגמון

Ši savaitinė Toros dalis parodo, kaip Jakovo susitikimas su Ezavu atskleidžia mums,
koks yra skirtumas tarp „išorinio” ir „vidinio” pasaulio matymo.
Tora nori mums pasakyti,
kad „Tiesa” yra sudaryta iš daugelio sudėtinių dalių,
todėl ji gali atsiskleisti tik vienybėje ir tikrame susijungime.

Savaitinės dalies įvykių seka.
Po dvidešimties metų tremties mūsų tėvas Jakovas sugrįžta su visomis savo žmonomis,
vaikais ir turtu į Izraelio žemę.
Dėl neišvengiamo susitikimo su Ezavu, Jakovas siunčia pas jį pasiuntinius.
Šie sugrįžta ir praneša Jakovui, kad Ezavas ateina su 400 vyrų.

Jakovas labai išsigąsta ir pasiruošia šiam susitikimui:
- jis padalina savo stovyklą į dvi dalis,
- taip pat jis meldžiasi Kūrėjui, kad Jis apsaugotų Jakovą nuo Ezavo,
- Jakovas siunčia Ezavui pasiuntinius su dovanomis, kad „suminkštinti“ jam širdį.

 
Naktį Jakovas perkelia žmonas, vaikus ir visą turtą per Jaboko upelį ir pasilieka vienas.
Tą naktį iki pačio ryto Jakovas kovoja su Angelu.
Angelas pasiduoda, tačiau pažeidžia Jakovo koją.
Jakovas nepaleidžia Angelo, kol šis jo nepalaimins.
Galiausiai Angelas palaimina Jakovą ir pasako,
kad jis dabar vadinsis ne „Jakovas“, bet – „Izraelis“.
Taip mes gauname vieną įsakymą – priedermę:
„Nevalgyti kojos gyslos“.

Ryte priartėja Ezavas ir Jakovas nusilenkia jam septynis kartus.
Ezavas pribėga prie Jakovo, apkabina ir pabučiuoja jį.
Paskui Ezavas eina į Edomą, o Jakovas – į Šchemą,
kur atsitinka visi įvykiai su Jakovo dukterimi – Dina.
Ir galiausiai Tora pasakoja,
kad pakeliui į Eufratą Rachelė pagimdo Benjaminą ir miršta.

Jakovo pasiruošimas susitikimui su Ezavu.
Jakovas, nežiūrint Kūrėjo pažado, kad „saugos jį visuose keliuose”,
labai išsigando Ezavo.
Iš mūsų tėvo Jakovo elgesio galime pasimokyti,
kaip žmogus turi elgtis mirtino pavojaus akivaizdoje.
Ir net jei pas žmogų yra didelis tikėjimas,
žmogui draudžiama galvoti, kad jis yra ypatingas ir išskirtinis.

Iš tikro Jakovas galvojo,
kad pas jį gali būti koks pažeidimas Kūrėjo darbe ir priedermių laikymesi,
juk jis 20 metų buvo atskirtas nuo tėvo,
ir negalėjo įvykdyti veiksmu pagarbos tėvams priedermę!
Todėl Jakovas baiminosi, kad gal Ezavas yra teisesnis už jį,
ir gali jį nugalėti.

Matome, kad Jakovas meldėsi ir prašė iš Gailestingumo iš Dangaus,
ir darė viską, ką paprastai turi daryti žmogus panašioje situacijoje,
nelaukdamas „stebuklo“.
Todėl Jakovas padalino savo stovyklą į dvi dalis,
ir nusiuntė pasiuntinius su dovanomis pas Ezavą.

Kova su Angelu.
Naktį prieš susitikimą su Ezavu įvyko didelė kova tarp Jakovo ir nepažįstamos būtybės.
Ši būtybė buvo Ezavo Angelas – „Sam“.
Kiekviena tauta danguje turi savo Angelą,
Iš kurių pas „žemiausias“ (žemiausiai kritęs) yra Angelas „Sam“.

Iš tikro, norint pasaulyje „nugalėti“ kokią tautą,
reikia pirmiausiai danguje „nugalėti“ jos Angelą.
Mūsų tėvas Jakovas nugalėjo Ezavo Angelą,
tačiau šis pažeidė Jakovui kojos gyslą – „gid hanaše“ (גיד הנשה).

Kojos gysla – „gid hanaše“ (גיד הנשה).
Viena iš Toros „lo taase – nedaryk “ priedermių yra nevalgyti gyvulio kojos gyslos.
Išsiaiškinkime, kodėl yra toks griežtas šis draudimas,
kad negalima, net šuniui duoti ėsti šios gyslos.

Šventasis Zoharas aiškina šį dalyką:
„Klausia:
Kodėl vadinasi ši gysla – „gid hanaše“ (גיד הנשה)?
Ir atsako:
Ši gysla „menaše“ – „atstumia“ žmogų nuo darbo Kūrėjui...
Iš tikro pas žmogų yra 365 gyslos,
kaip ir 365 priedermės – „Nedaryk“.
Ir viena iš šių gyslų – „gid hanaše“.

Taip pat metuose yra 365 dienos.
Vieną dieną – 9 Avo,
pačią „juodžiausią“ metų dieną,
negalima valgyti.

Šią dieną valdo Angelas „Sam“,
ir tai vienas iš 365 Angelų,
valdančių per 365 metų dienas...
Todėl „gid hanaše“, 9 Avo diena ir „Sam“ Angelas,
tai yra tas pats aspektas.

Jakovo susitikimas su Ezavu.
Rytojaus rytą Jakovas susitinka su Ezavu.
Susitikimo metu parašyta:
„Ir nusilenkė Jakovas iki žemės septynis kartus“ (Berešit 33 – 3) .
Tora klausia ar galima lenktis nusidėjėliui?
Juk parašyta:
„Nesilenk svetimam dievui“ (Šmot 34 – 14).

Ar gali būti, kad Jakovas prasižengė Toros nuostatom (chas ve šalom – neduok dieve)?
Juk Ezavas išreiškia kitą – nuodėmės pusę.
Tačiau Zoharas aiškina,
prieš Jakovo susitikimą su Ezavu parašyta:
„Ir Jis nuėjo priešais“ (Berešit 33 – 3).

Zoharas klausia:
Kas gi tas „Jis“?
Ir atsako, kad tai „Šventoji Šchina“ (Kūrėjo buvimas).
Todėl Jakovas lenkėsi ne savo broliui – nusidėjėliui,
o „Šventajai Šchinai“, einančiai prieš Jakovą.

Tikras tikėjimas.
Tikėjimas Kūrėju turi būti toks,
kad galėtumėme pamatyti ir pajausti,
jog visi Kūrėjo veiksmai nuo pasaulio sukūrimo,
yra „Tiesa“.
Iš tikro mes šito nematome tik todėl,
kad dar nesusijungė visos „mozaikos“ dalys.

Ir Jakovas vadinasi „Tiesos žmogus“,
nes toks toks žmogus gali „sujungti“ visus prieštaringus įvykius,
visas „mozaikos“ dalis, kad pamatytų „Tiesą“.
Matome, kad galiausiai Ezavas ir Jakovas apsikabina...
Iš tikro Ezavas, „atstovaudamas“ blogį ir išreikšdamas priešingą savybę Jakovui,
užbaigia visą paveikslą.

Išvada.
Todėl ši savaitinė Toros dalis skatina mus pasistengti „sutaikyti“ ir sujungti visus „išorinius“ bei
„vidinius“ savo priešus į vieną, tikrą meilės ir darbo Kūrėjui „paveikslą“.