kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ע''י שעושים את מעשי המצוות למעלה מהדעת, הגוף איננו מבין מדוע עושים כך, ע''יז זוכים לדעת דקדושה. רב ברוך אשלג בענין אמונה ויראת שמים. Kai darome veiksmo priedermės virš (dabartinio) supratimo, kūnas nesupranta, kodėl taip darome, tada to dėka nusipelnome „šventumo“ supratimo. (Ravas Baruchas Ašlagas apie tikėjimą ir Dangaus baimę).

פנימיות פרשת בהר באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Behar“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Savaitinė dalis „Behar“ parodo ryšį tarp „Šmita“ (septynių metų žemės darbų ciklo) priedermės,
Sinajaus kalno ir Šabato.
Iš tikro kiekvienas gali ir mūsų dienomis įvykdyti „Šmita“ priedermę vidiniu aspektu.


Įvadas.
Po savaitinės dalies „Kdošim“ mums įsakyta saugoti savo „šventumą“,
toliau Toros dalis „Emor“ įsako kohenams dar sugriežtinti „šventumo“ ribas,
dabar ateina savaitinė dalis „Behar“ ir pasakoja apie Izraelio žemės „šventumą“.
Kaip jau sakėme savaitinė dalis prasideda nuo „Šmita“ ir „Jovel“ (50 – tieji septynių „Šmitų“ visuotinės laisvės ir skolų dovanojimo metai) priedermių.
Toliau Tora duoda Izraeliui papildomas priedermes:
Draudimą sukčiauti įsigyjant (parduodant) žemę;
Draudimą skolinti izraeliečiui su palūkanomis;
Draudimą parduoti (pirkti) žemę amžinam naudojimui;
Nekilnojamo turto įsigijimo įstatymai;
Levitų palikimo įstatymai;
Draudimą daryti „stabus“...
ir kitos priedermės.


Kas tai – „Šmita“ priedermė?
Parašyta: „Kai ateisite į žemę, kurią Aš duodu jums, ir ilsėsis žemė Šabatą Kūrėjui“
(Vajikra 25 – 2).
Tačiau keista, juk logiškai tik po šešių metų turi „ateiti“ žemei Šabatas,
o čia parašyta, kad iškart?
Ką tuo nori mums pasakyti Kūrėjas?


Iš tikro Kūrėjas nori visoms tautoms parodyti,
kad pasaulis yra sukurtas pagal „septynių aspektų modelį“:
Septynios dienos;
Septynių metų ciklas;
Septynios natos muzikinėje gamoje;
Septynios „skylės“ mūsų galvose... ir t. t.
Todėl, Kūrėjas įsako,
kai tik įeis Izraelis į „Pažadėtą Žemę“,
jis iškart turi vykdyti „Šmita“ priedermę,
kad pasaulio tautos pamatytų,
koks yra mūsų realybės „modelis“,
ir kas yra visos žemės „Šeimininkas“.


Svarbi pastaba.
Taip pat reikia pastebėti,
kad nors „septynių aspektų modelis“ tinka visam pasauliui,
tačiau „Šmita“ priedermė galioja tik Izraelio žemėje.
Parašyta Toroje, kad jei Izraelis laikysis „Šmita“ priedermės,
tai Kūrėjas šeštais metais duos trigubą derlių.
Iš tikro septintais metais žemė ilsėsis,
o sėja bus galima tik aštuntais metais,
ir tik devintais metais subręs derlius.
Šį „stebuklą“ Kūrėjas garantavo tik Izraelio žemei,
kur „Kūrėjo akys nuo metų pradžios iki pabaigos“ (Dvarim 11 – 12).


Priedermės „Šmita“ ryšys su Sinajaus kalnu.
Jokiame Toros įsakyme nėra minimas Sinajaus kalnas,
tik šioje savaitinėje dalyje:
„Ir kalbėjo Kūrėjas Moše ant Sinajaus kalno sakydamas“ (Vajikra 25 – 1).
Kokią svarbią žinią šiuo pasakymu mums nori perduoti Tora?
Raši aiškina, kad Tora „surišdama“ Sinajaus kalną su „Šmita“ priederme,
nori mums parodyti,
kad ant Sinajaus kalno buvo duota ne tik „Rašytinė Tora“.
Iš tikro Kūrėjas ant Sinajaus kalno Moše davė ir „Žodinę Torą“,
t. y. paaiškino, kaip reikia vykdyti kiekvieną priedermę.


„Šmita“ ir tikėjimas.
Admoras iš Slonimo (Netivat Šalom) sako,
kad „Šmita“ priedermė yra tikėjimo Kūrėju „apogėjus“.
Įsivaizduokite žemdirbį judėją,
kurio visas gyvenimas ir visas savęs bei šeimos pramaitinimas priklauso nuo žemės darbų.
Ir staiga Tora įsako tokiam žmogui visus metus „sėdėti sudėjus rankas“.
Ar gali būti didesnis išbandymas paprasto darbo žmogaus sąmonėje?
Todėl „Šmita“ priedermė ir skaitosi tikėjimo tikslingu ir geru Kūrėjo valdymo „viršūne“.


„Priminimas“ nuo Sinajaus kalno.
Dar vienas akcentas ryšio „Šmita“ priedermės su Sinajaus kalnu yra tas,
kad Toros gavimas – „atitrūkimas nuo materialaus pasaulio“ įvyko ant Sinajaus.
Tačiau bėgant metams, šis įspūdis jau ganėtinai priblėso,
Todėl Tora, duodama „Šmita“ priedermę,
vėl gražina mus į Sinajaus kalno įvykius,
primindama „atitrūkimą nuo materialumo“,
ir ragindama vėl „susijungti“ su „Tiesa“,
kuri praeityje čia atsivėrė.


Šmita ir Šabatas.
Iš tikro Tora įsako griežtai laikytis Šmita priedermės labiau nei kitų,
nes, kaip parašyta sekančioje Toros dalyje „Bechukotai“,
dabartinė tremtis yra todėl, kad nesilaikėme šios priedermės:
„Tada išpildys žemė savo Šabatus, visas ištuštėjimo dienas,
o jūs priešų žemėje“ (Vajikra 26 – 34).
Jau sakėme, kad Šmita – tai „žemės Šabatas“,
todėl Tora ir moko, kad tremtis tai „sutaikymas“ ir „nuraminimas“ dėl tų Šmitų,
kurių nesilaikėme, gyvendami Izraelio žemėje.
Baal Sulamas knygoje „Pri Chacham“ aiškina,
kad „tremtis“ (kasdienybė – „Chol“ חול),
tai kai Kūrėjas „atstumia“ kūriniją nuo Savęs,
kad žmonės galėtų išanalizuoti savo padėtį ir panorėti vėl sugrįžti pas Kūrėją.
Visas žmogaus darbas per šešias kasdienybės dienas,
kad žmogus vėl panorėtų „Šventos dienos“ – Šabato ir ryšio su Kūrėju.


Išvada.
Šmita priedermė reikalauja didelio tikėjimo.
Ir mūsų dienomis galime pritaikyti Šmita aspektą kasdieniniame savo gyvenime.
Skirtingai nei per Šabatą,
kai mes tą dieną atsisakome „kūrybinio darbo“,
Šmita mums siūlo „įsižiūrėti“ ir į savo savybes, polinkius bei troškimus,
kurie nutolina mus nuo šventumo.
Peržiūrėti ir „išmesti“ tuos dalykus,
kurie, nors būdami „be galo brangūs mums“,
iš tikro yra visai man nereikalingi ir beverčiai.