kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ועתה בן אדם פקח עינך מן העורון וראה כי כל הנאות וטובות העולם הזה הבל המה מעשה תעתועים. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Dabar atverk akis ir pamatyk tikrą šio pasaulio malonumų vertę, nes visi šio pasaulio malonumai ir gerumai yra tik iliuzija ir apgaulė. (ravas Chaimas Vitalis „Švetumo vartai“)

פנימיות פרשת כי תבוא באור הקבלה והחסידות  

Vidinis savaitinės Toros dalies „Ki Tavo“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Egmonas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Pagrindinė savaitinės Toros dalies idėja yra palaiminimai ir prakeikimai,
tačiau ji prasideda priederme apie pirmuonis.
Šios priedermės „vidinė pusė“ atspindi pasiruošimą artėjančiai Roš aŠana (Naujų Metų) šventei.


Įvadas.
Kaip jau sakėme, šią savaitinę dalį sudaro du pagrindiniai akcentai:
Pirmuonys;
Palaiminimai ir prakeikimai.
Ši savaitinė dalis, visada pasirodanti prieš Teismo dienas (Roš aŠana),
tampa sielos analizės „kelrodžiu“ ir „įsižiūrėjimu“ į šį svarbų įvykį,
todėl kiekvienas iš mūsų, skaitydamas šią Toros dalį,
turi įvertinti visus savo praėjusius metus.


Savaitinės Toros dalies įvykių eiga.
Mūsų mokytojas Moše toliau tęsia mokyti Izraelio tautą,
kaip ji turi elgtis, įėjus į „Šventą Žemę“.
Po pirmuonių ir „trečių metų dešimtinės“ priedermių,
Moše išreiškia pagrindinį Kūrėjo nurodymą:
„Ir džiaugsiesi visu gerumu, kurį tau duoda Kūrėjas tavo Dievas“ (Dvarim 26 – 11).


Šioje dalyje taip pat išreikštas „abipusis pripažinimas“:
Izraelis išskiria Kūrėją uš visų „Dievų“ (Jėgų),
ir taip pat Kūrėjas išskiria Izraelį iš visų tautų,
sudarydamas su Izraeliu „Sandorį“.


Paskui Kūrėjas liepia, perėjus Jordaną,
pastatyti didelius akmenis ir ant jų užrašyti,
kaip „Liudijimą“, visus Toros žodžius.


Dabar ateiname prie „palaiminimų“ ir „prakeikimų“:
Šimono, Levio, Jehuda, Issacharo, Josefo ir Binjamino giminės turi atsistoti ant Garizim kalno,
tai – „Palaiminimų“ kalnas.
Ir Reuveno, Gado, Ašero, Zevulūno, Dano, ir Naftalio giminės turi atsistoti ant Eivalio kalno,
tai – „Prakeikimų“ kalnas.


Levio giminė turi atsistoti per vidurį ir garsiai išvardinti sąrašą:
„Prakeiktas žmogus“.
Iškart po šios deklaracijos ateina garantija:
„Ir jei klausysi Kūrėjo savo Dievo balso“ (Dvarim 28 – 1),
ir išvardijamas „Palaiminimų“ sąrašas.
Taip pat po žodžių:
„Ir jei neklausysi Kūrėjo savo dievo balso“ (Dvarim 28 – 15),
yra išvardijamas „Prakeikimų“ sąrašas.


„Pirmuonių“ priedermė.
Pirmiausia įsižiūrėkime į pačią priedermę,
nuo jos pradžios, kai žmogus,
pamatęs pirmą subrendusį inžiro vaisių,
užrišdavo ant jo raudoną juostelę,
ir iki pabaigos, kai žmogus stovėdavo Šventykloje prieš vyriausią Koheną,
ir atiduodavo jam pirmuonis.


Parašyta: „Pirmą žemės vaisių“ (Berešit 26 – 2).
Iš tikro viskas priklauso nuo pradžios,
iš čia galime padaryti išvadą,
kad kaip mes „sutinkame“ Roš aŠana,
taip mes ir „elgiamės“ visus metus.
Parašyta, jei žmogus visus metus meldžiasi be teisingos intencijos,
o per Roš aŠana meldžiasi teisingai,
tai „pakelia“ visų metų maldas.


Iš tikro Roš aŠana „ištaiso“ visus „netikslumus“,
todėl reikia per šią šventę labai džiaugtis.
Matome, kad „džiaugsmas“ yra „raktas“ nuo visų blogybių,
ir kaip parašyta, kad visas blogis ištinka žmogų tik:
„Todėl, kad nedirbote Kūrėjui savo Dievui su džiaugsmu ir iš visos širdies,
kai buvote pertekliuje... (Dvarim 28 – 47).
Iš tikro džiaugsmo dėka žmogus „ištaisyti“ labai daug „blogų dalykų“,
todėl pasiruošimo Roš aŠana „rodiklis“,
kiek mes džiaugiamės, pasitikdami šią šventę.


„Apsauga“ nuo puikybės.
Iš tikro didelis pavojus,
„tykantis“ Izraelį su įėjimu į „Šventą Žemę“,
yra „puikybės pavojus“.
Todėl „Pirmuonių“ priedermė taip pat padeda apsisaugoti nuo šio pavojaus,
kaip parašyta, kad „pirmuonių“ atnešimo į Šventyklą žmogus turi pasakyti Kūrėjui:
„Pasižiūrėk iš savo šventos buveinės, iš Dangaus ir palaimink savo tautą Izraelį,
ir žemę, kurią davei mums“ (Dvarim 26 – 15).
Matome, kad žmogus turi kiek galima mažiau „priskirti“ nuopelnų dėl savo pasisekimo sau,
todėl, kai mes atnešame Kūrėjui „pirmuonis“, mes sakome Kūrėjui:
Viską padarei Tu!
Visa žemė – Tavo!
Visi vaisiai Tavo!
Tu išvedei mane iš Egipto!
Tu atvedei mane į „Šventą žemę!
Tu davei man jėgų viską atlikti nuo pradžios iki pabaigos!
„Pirmuonys“ – tai pradžia, o „dešimtinė“ – „pabaiga“!


Palaiminimas – „Bracha“ (ברכה) ir pirmuonys (pirmagimystė) – „Bechora“ (בכ(ו)רה).
Iš tikro šie du žodžiai „Palaiminimas“ ir „Pirmuonys (Pirmagimystė) ivrite turi tą pačią šaknį,
todėl ir šios sąvokos taip pat turi glaudų ryšį.
Matome, kad visa kova tarp Kaino ir Hevelio (Abelio),
tarp Ezavo ir Jakovo liečia pirmagimystę ir palaiminimą.
Todėl tas, kas gauna pirmagimystės teisę,
gauna ir palaiminimą.


Išvada.

Ši Toros dalis, priartinanti mus prie Roš aŠana,
moko išanalizuoti:
kokius „pirmuonis“ mes atnešame iš praėjusių metų,
kokias maldas mes „pakelsime“ per Roš aŠana“,
ar mes ir ateinančiais metais prašysime „beverčių“ (materialių) dalykų,
ar mūsų lūkesčiai ir vertybės „pakils“ iki amžinų – dvasinių vertybių.
Tegul baigiasi „seni“ metai ir jų „prakeikimai“,
Ir tegul ateina „Nauji Metai“ ir jų „palaiminimai“.