• אמנם אחר שרואה השי”ת, שהאדם השלים מידת יגיעתו, וגמר כל מה שהיה עליו לעשות בכח בחירתו והתחזקותו באמונת השי”ת, אז עוזר לו השי”ת, וזוכה להשגת ההשגחה הגלויה, דהיינו לגילוי פנים. בעה''ס, הקדמה תע''ס Tačiau paskui, kai Kūrėjas mato, kad žmogus užbaigė reikiamų pastangų kiekį, t.y. kai žmogus įvykdė viską, ką turi padaryti savo laisvu pasirinkimu ir sustiprėjimu tikėjime į Kūrėją. Tada Kūrėjas padeda žmogui ir jis nusipelno „atviro valdymo“ suvokimo, t.y. „Kūrėjo veido“ atvėrimo. (Baal Sulamas „Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“)

פנימיות פרשת מצורע באור הקבלה 

Vidinis savaitinės Toros dalies „Mecora“ aspektas kabalos šviesoje

ravas Davidas Agmonas הרב דויד אגמון

Gydymo nuo blogio „šaknies“,
sukeliančios sielos „uždarymą“ ir odos ligas,
atvėrimas.

Įvadas.
Savaitinė dalis kalba apie „raupsuoto“ žmogaus gydymą ir „ištyrinimą“,
kuriuo užsiima kohenas.
Ir taip pat apie auką, kurią turi atnešti,
išgijęs nuo raupsų, žmogus.
Paskui Tora perspėja,
kai Izraelis įeis į „Pažadėtą žemę“,
jis susidurs su „pažeidimais (raupsais) ant rūbų“,
ir taip pat su „pažeidimais (raupsais) ant namų“ sienų.

Raši rašo, kad „pažeidimai (raupsai) ant namų“ atsirado todėl,
kad amoriečiai visus 40 metų Izraelio klaidžiojimo po dykumą metus slėpė namų sienose aukso brangenybes,
todėl dabar, „iškilę į paviršių defektai“,
padeda Izraeliui surasti šį „lobį“.

Paskui Tora pasakoja apie „nešvarumą“,
atsiradusi pas vyrą po „savaiminio sėklos išsiliejimo“,
ir apie moters „nešvarumus“ menstruacijų metu.
Iš tikro Izraelis, norėdamas būti Kūrėjo Miškanu (buvimo vieta),
turi labai saugotis visokių rūšių „nešvarumų“.

„Liga“ ir „Gydymas“.
Jau praėjusioje savaitinėje dalyje „Tazrija“ kalbėjome,
kad „Raupsuotas“ – (מצורע „Mecora“),
reiškia: מוציא שם רע – „Moci šem ra“ („Išvedantis“ blogas kalbas).

Šioje dalyje parašyta, ką turi daryti kohenas,
kai pamato, kad žmogus išgijo nuo raupsų:
„Ir įsakys kohenas, ir paims „išsityrinantis“ du gyvus paukščius bei kedro medžio (gabaliuką),
raudoną siūlą ir pliušo“ (Vajikra 14 – 4).
Su visais šiais atributais kohenas turi atlikti „ištyrinimą“.

Iš tikro mūsų modernioje epochoje ši ceremonija atrodo „mažų mažiausiai“ keistai.
Tačiau turime suprasti,
kad kalbame apie mūsų „Šventąją Torą“,
kurios kiekviename žodyje aprašytos „Aukštesnio Pasaulio“ paslaptys.
Todėl komentatoriai stengiasi atnešti į mūsų sąmones bent jau dalinį šių dalykų „logišką paaiškinimą“.

Raši aiškina:
„Visos odos ligos ir defektai ateina todėl,
kad žmogus yra „kietas ir šiurkštus“, kaip kedras.
Koks gi tokio žmogaus išsitaisymas?
Iš tikro jis turi „nuleisti“ savo didybę ir būti „minkštas“,
kaip siūlas ir pliušas“.

Šioje „šviesoje“ galime suprasti ligų ir defektų ant rūbų bei ant namų sienų prasmę.
Iš tikro Kūrėjas siunčia „pažeidimą“ ant rūbų ir namo sienų tam,
kad žmogus, patikrinęs visus savo „sielos kampelius“,
galėtų surasti ten paslėptą tikrą „turtą“.

Blogio „šaknis“.
Talmudas žodį „Mecora מצורע“ taip pat aiškina:
„Moci ra“ (מוציא רע) – „Surasti blogį“.
Iš tikro, norint išgydyti blogį,
pirmiausia reikia surasti jo „šaknį“.
Admoras iš Slonimo („Netivot Šalom“) rašo,
kad yra atvejų, kai žmogus nedaro prasižengimų,
tačiau jame vis tiek egzistuoja blogis.

Iš tikro blogis randasi žmogaus „šaknyje“,
kaip aiškina Baal Sulamas,
kad žodį „Ra (רע)“ – „Blogis“ sudaro pirmos raidės žodžių:
„Racon acmi“ (רצון עצמי) – „Noras (tik) sau“.
Ir iš tikro nėra pas žmogų didesnio blogio ir didesnio priešo už jo „egoizmą“.

„Gydymas“.
Iš tikro Tora duoda patarimą,
kaip galimą išsigydyti iš „egoizmo raupsų“.
Visa „sitros achros“ („kitos pusės“ – „blogio“) esmė yra „pasislėpimas“ ir „atitrūkimas nuo Kūrėjo“.
Todėl vienintelis patarimas – susirasti „tarpininką“ (teisuolį – koheną),
kuris galėtų žmogų vėl „sujungti“ su „Gyvybių Gyvybe“.
Tačiau, kaip aš „mažas ir silpnas egoistas“ galiu atlikti šį nepaprastą uždavinį?

Į tai atsako „Baal Sulamas“ savo straipsnyje „Laisvė“:
Ir iš tikro mes visada, rinkdamiesi savo aplinką,
t.y. tinkamus draugus, knygas, mokytojus bei jų gyvenimo pavyzdžius,
galime apsaugoti save nuo „blogos įtakos“.

Tai panašu į sūnų, paveldėjusį iš tėvo kviečių grūdų palikimą.
Iš tikro sūnus gali iš šio nedidelio kviečių kiekio susikrauti nemažą turtą,
pasirinkdamas tinkamą „aplinką“ savo paveldėtai „pirminei materijai“.
Tai reiškia, kad sūnus gali pasėti kviečius geroje žemėje,
kurioje yra derlingas dirvožemis, mineralinės druskos,
t.y. viskas, ko reikia produktyviam kviečių augimui.
Lygiai taip ir dvasiniame darbe,
pasirenkant tinkamą aplinką,
tinkamą žmogaus „augimui“ ir „tobulėjimui“.

Todėl išmintingas žmogus pasielgs protingai ir išsirinks visas geriausias sąlygas,
kad surastų palaiminimą.
Tačiau kvailys pasirinks viską, kas tik „ateina į rankas“,
todėl iš „sėjos“ nusipelnys „prakeikimą“, o ne „palaiminimą“.

Išvada.
Matome, kad svarbiausia žmogui susirasti „tinkamą aplinką“,
nes kai žmogus mato aplink save žmones,
einančius šiuo teisingu,
nors ir sunkiu keliu „Į Kūrėją“ – „Į Torą“,
pas žmogų atsiranda jėgų ir motyvacijos
praeiti visas „egoizmo raupsų“ ligos stadijas.