• ועתה נבאר את המדרגה השניה של השגת גילוי הפנים, שהיא השגת ההשגחה השלימה האמיתית הנצחית. בעה''ס, הקדמה לתע''ס Dabar išsiaiškinkime antrą „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopą, ir tai – tikro ir amžino Kūrėjo valdymo suvokimas. (Baal Sulamas „Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

64.

Dabar išsiaiškinkime antrą „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopą, ir tai – tikro ir amžino Kūrėjo valdymo suvokimas. 
Matome, jog tai supratimas,
kad Kūrėjas valdo kūrinius aspektu „geras ir darantis gerumą“ ir blogiems ir geriems,
o žmogus, nusipelnęs tokio Kūrėjo valdymo suvokimo, vadinasi „absoliutus teisuolis“.
Todėl „sugrįžimo iš meilės“ dėka visi žmogaus tyčiniai nusikaltimai virsta „nuopelnais“.

Iš tikro išaiškinome keturis Kūrėjo valdymo kūriniais (žmonėmis) aspektus.
Kur trys pirmos pakopos: 

- „dvigubas paslėpimas“, 

- „paprastas paslėpimas“, 

- „Kūrėjo valdymas užmokesčiu ir bausme“, yra tik „pasiruošimas“.

Tai reiškia, kad kad visų šių trijų pakopų pagalba žmogus gali nusipelnyti „ketvirtos pakopos“.
Ir tai – „tikro ir amžino“ Kūrėjo valdymo kūriniais suvokimas.

65.

Tačiau, kodėl žmogui neužtenka „trečio aspekto“,
t.y. Kūrėjo valdymo „užmokesčiu ir bausme“, pasiekimo ir suvokimo?
Juk sakėme, kad žmogus, suvokęs tą Kūrėjo valdymo aspektą, nusipelno to,
kad „paliudija apie jį Žinantis paslaptis, kad žmogus jau daugiau nenusidės“.

Ir kodėl, kol kas žmogus vadinasi „vidurinis“, arba „nevisiškas teisuolis“?
Juk šitas pavadinimas rodo,
kad žmogaus dvasinis darbas dar nėra norimas Kūrėjo akyse.
Tai reiškia, kad žmogaus Toros ir dvasinio darbo aspektuose dar yra „trūkumas“ ir „defektas“.

66.

Visai tai geriausiai išaiškėja iš „meilės Kūrėjui priedermės”.
Tačiau, kaip gali mus įpareigoti šventoji Tora vykdyti šią meilės Kūrėjui priedermę,
kurią mes visiškai nepajėgūs įgyvendinti.
Tai reiškia, kad žmogų galima įpareigoti ir priversti viskuo,
tačiau niekas pasaulyje negali priversti mylėti.

Ir čia išminčiai paaiškino:
Jei žmogus tinkamai įvykdo visas 612 priedermes, pas jį savaime ateina meilė Kūrėjui.
Todėl skaitosi, kad ir šią priedermę žmogus gali atlikti,
nes juk kiekvienas gali priversti save tinkamai įvykdyti visas 612 priedermes.
Ir žmogus, įvykdęs visas 612 priedermes, nusipelno ir meilės Kūrėjui.

67.

Tačiau, visiems šiems dalykams reikia išsamaus paaiškinimo.
Juk galų gale negali būti „meilė Kūrėjui“ mums duota, kaip priedermė,
t.y. kaip įsakymas, kai mes neturime jokios galimybės patys atlikti šią priedermę,
todėl ši priedermė ateina savaime, įvykdžius kitas 612.
Išeitų, kad mums visiškai pakanka įsakymo vykdyti 612 priedermes,
ir kodėl tada 613 – ta „meilės priedermė“ taip pat yra, kaip įsakymas?

68.

Pirmiausia turime gerai suprasti pačios „meilės Kūrėjui“ priedermės esmę.
Taip pat reikia žinoti, kad visos savybės ir polinkiai su aplinkiniais įdiegti žmoguje, reikalingi žmogui Kūrėjo darbe.
Tai reiškia, kad visi polinkiai ir buvo nuo pradžių sukurti, bei „įdiegti“ žmoguje tik šiam vaidmeniui, nes tai ir yra galutinis žmogaus tikslas.

Apie tai parašyta: „Neatstumtas nuo Manęs ir atstumtasis“.
Tai reiškia, kad žmogui reikia visų jame esančių polinkių ir savybių, kad galėtų jų dėka gauti visą „dvasinę šviesą“, ir tuo įvykdyti Kūrėjo norą.
Apie tai parašyta: „Viskas kas vadinasi Mano vardu, sukūriau tik Savo garbei“ (Ješaja 43 – 7),
ir dar „Viską padarė Kūrėjas dėl Savęs“ (Mišlei 16 – 4).

Iš tikro žmogui yra paruoštas visas pasaulis, ir visos jame esančios savybės ir polinkiai turi santykiuose su aplinkiniais „išsivystyti“ ir „pasiruošti“, kad būtų verti savo galutiniam tikslui.
Apie tai pasakė išminčiai: „privalo žmogus sakyti, kad visas pasaulis yra sukurtas tik dėl jo“.
Taip yra todėl, kad visi pasaulio „kūriniai“ yra reikalingi vienam, ir kiekvienam žmogui.
Tai reiškia,kad visi „kūriniai“ vysto ir paruošia kiekvieno atskiro žmogaus savybes bei polinkius, kad kiekvienas būtų pasiruošęs tapti „Kūrėjo tarnystės indu“.