kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אין שום דבר קטון או גדול, מושג רק בכח תפילה, וכל ענין היגיעה והעבודה שאנו מחויבים, אינם אלא לגלות את מיעוט כוחותנו ושפלותנו,שאין אנו ראוים לכלום מכוחנו עצמנו, כי אז אנו מוכשרים לשפוך תפילה שלמה לפני יתברך. בעל הסולם אגרות קודש עמוד ק''ס Kiekvienas ar mažas ar didelis dalykas yra pasiekiamas tik maldos jėga, o visos pastangos ir visas darbas, kurį mes privalome atlikti yra tik tam, kad atverti mūsų jėgų menkumą ir mūsų žemumą. T.y. pamatyti, kad mes patys su savo jėgomis neverti nieko. Būtent tada mes esame pasirengę „išlieti širdį“ Kūrėjui tobuloje maldoje. (Baal Sulamas „Šventi laiškai“, psl. 160).

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį




Rabi Jakovas Šulkesas – ravo Barucho mokinys


Rabi Jakovas Šulkesas buvo „Chafec Chaim“ mokinys.

Tačiau vėliau tapo ravo Barucho mokiniu, prie jo prisirišo visa savo siela ir širdimi.

Buvo didelis Toros ir Talmudo žinovas, tačiau labiau už viską vertino

vidinės Toros (Kabalos išminties) mokymą, pagal Baal aSulamo ir jo

 sūnaus ravo Barucho kelią.


Pasakojama, kad rabi Jakovas Sinagogoje Bnei Brake mokė kasdieninį Talmudo lapą.

Jo auditorija būdavo apie šimtas žmonių.

Vieną dieną jis pasakė:

„Jei šita bendruomenė nevertina Kabalos mokymo, aš nenoriu gaišti laiko su jais“.

Jis nutraukė pamokas jiems, ir pradėjo mokytis su ravu Baruchu.

Keldavosi kiekvieną naktį pirmą valandą ir mokėsi su didžiuliu įsigilinimu

 ir užsidegimu.

Rabi Jakovas buvo ištikimas draugas, kuriuo galėjai

 pasikliauti bet kuriuo metu, kuriam nuoširdžiai rūpėjo artimas ir kuris

 darė gerus darbus negailėdamas jėgų.


Pasakojama apie rabi Jakovą:

„Kartą mokėsi pamokoje su ravu Baruchu ir iškėlė daug sunkių klausimų

 apie vieną Ari raštų vietą.

Pasakė jam ravas Baruchas:

Kodėl tu mokaisi tokiu būdu? Mokykis paprastai“.

Atsakė jam rabi Jakovas:

„Jei mokysiuos paprastai, nekils jokių sunkių klausimų. Iš kur tada gausiu

 malonumą?...“


Kartą rabi Jakovas meldėsi chasidų Maldos namuose, ir pamatė vieną

judėją, kuris kalbėjo visos maldos metu.

Priėjo prie jo ir pasakė:

„Juk tu skaitai prieš maldą tai, kas parašyta pas rabi Elimelech, kad

žmogus turi įsivaizduoti prieš save tarsi didelę ir baisią liepsnojančią ugnį

 ir kad jis turi būti pasiruošęs pulti į tą ugnį dėl Kūrėjo šventumo.

O tu negali pergalėti savęs tokiame mažame dalyke, kaip susilaikymas nuo

 šnekų maldos metu?!“

Atsakė jam tas judėjas:

„Lengva perskaityti tai, kas parašyta pas rabi Elimelechą, ir tam nereikia

 ypatingų jėgų. Tačiau, kai ateina laikas tai įgyvendinti, pavyzdžiui

nekalbėti maldos metu, pasidaro sunku...“.


Kai rabi Jakovas papasakojo tai ravui Baruchui, šis paaiškino:

„Kol dar yra minties lygis, mes nejaučiame kentėjimų. Žmogus gali

įsivaizduoti, kad jis pasiruošęs ir gali padaryti viską.

O kai ateiname prie veiksmo, tada atsiranda kentėjimai, nes žmogus

 pamato, ką jis realiai gali padaryti, o ko ne.

Pavyzdžiui: prieš eidamas miegoti, žmogus paprašo draugo, kad pažadintų

jį trečią valandą, nes jis ketina mokytis.

Ir kai draugas ateina pažadinti, šis toliau miega ir neturi jėgų atsikelti.

Tada jis galvoja:

„Kokia nauda iš to, kad atsikelsiu? Kas bus man iš to?“

Ir patarimas čia yra tik vienas: priversti kūną ir nesileisti su juo į diskusijas.

Tiesiog imti ir atsikelti. Ir tik po to jau galima leistis į svarstymus...“.