• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše sakydamas: Kalbėk Izraelio sūnums ir pasakyk jiems, jei kieno nors žmona paklys, ir padarys jam nedorybę. Ir pergulės (svetimas) vyras su ja sėklos išleidimui, ir bus paslėpta tai nuo jos vyro akių“ (Bemidbar 5 – 11, 12, 13).
• Šabat Šalom!
• !שבת שלום

פנימיות פרשת נשא באור הקבלה והחסידות 

Vidinis savaitinės Toros dalies „Naso“ aspektas kabalos ir chasidizmo šviesoje

ravas Davidas Agmonas הרב דויד אגמון

Savaitinė dalis „Naso“ yra tiesiogiai susijusi su Toros gavimu,
ir kalba apie subtilius pakitimus bei analizę,
kurie turi įvykti mūsų gyvenime ir mumyse.
Tai yra tą „tyrumą“ ir „švarumą“, kuris mums reikalingas,
kad galėtume save įvertinti („suskaičiuoti“) ir pasiruošti „pakelta galva“ Toros gavimui.

Įvadas.
Savaitinė dalis „Naso“ yra labai ilga ir, kaip sako komentatoriai,
joje yra „daug Toros“, nes ji skaitoma Toros gavimo – Šavuot šventės dienomis.
Pradžioje Tora pasakoja, kad Moše yra įsakyta „suskaičiuoti“ Izraelio sūnus,
o pabaigoje yra aprašytas Miškano užbaigimas ir Izraelio kunigaikščių atneštos dovanos.

Taip pat savaitinėje dalyje kalbama:
- Apie „raupsuotų“ ir kitais būdais „susitepusių“ žmonių išsiuntimą iš stovyklos;
- Nuodėmių išpažinimą ir atgailą;
- „Paklydusią“ (neištikimą) moterį;
- „Nazirą“ (atsiskyrėlį);
- Ir „kohenų palaiminimą“.

Savaitinės dalies pavadinimas.
Savaitinė dalis vadinasi „Naso“ (נשא).
Pati žodžio šaknis reiškia – pakelti, išsitiesti,
tačiau paprastai žodis „Naso“ suprantamas, kaip „Skaičiavimas“.
Ir iš tikro be visų kitų „skaičiavimų“, aprašytų šioje dalyje,
mes skaičiuojame dienas iki grandiozinio įvykio „Toros davimo“.
Kur šių dienų skaičiavimas tai „pasiruošimas“,
kad ateitume gauti Toros su „pakelta galva“,
„išsitiesę“, bei „pakilę“ virš savo nuodėmių.

Iš tikro, kai žmogus yra „išsitiesęs“ ir „nesulinkęs“ nuo nuodėmių naštos,
tada „sitrai achrai“ nėra šansų sugundyti žmogų.
Todėl savaitinė dalis duoda mums jėgų „pakelti galvą“ ir visu ūgiu „išsitiesti“,
kaip „dvasiniuose“, taip ir „materialiuose“ dalykuose.

„Paklydusios“ (neištikimos) moters teismas.
Šioje dalyje yra kalbama apie moterį,
kuri yra įtariama „sulaužusi“ ištikimybę savo vyrui.
Todėl, jei vyras įtardavo savo žmoną neištikimybe,
ji būdavo nuvedama į šventyklą pas koheną.
Kohenas įsakydavo moteriai padaryti išpažintį ir atgailą,
ir jei moteris sutikdavo, jai būdavo atleidžiama.

Tačiau, jei moteris prieštaraudavo ir gindavosi,
jai būdavo pritaikoma „karčių vandenų“ procedūra.
Ji būdavo nuvedama į rytinę šventyklos pusę,
ten aprengiama skudurais ir visaip skatinama prisipažinti.
Jei niekas nepadėdavo,
tada kohenas paimdavo „švento vandens“,
įberdavo truputį šventyklos dulkių ir „karčių žolių“,
įdėdavo popieriaus lapelį su parašytu jame Kūrėjo vardu,
viską sumaišydavo kol popierius „ištirps“.

Tada kohenas liepdavo moteriai išgerti šį vandenį,
ir jei moteris būdavo nekalta,
ji iškart pastodavo ir pagimdydavo berniuką.
Tačiau jei moteris būdavo kalta,
tada ji mirdavo baisiuose skausmuose.
Ir taip pat stebuklo būdu mirdavo tas vyras,
su kuriuo ji buvo padariusi prasižengimą.

Nuodėmė „mintyse“.
Kai Tora pasakoja apie „Paklydusią“ moterį,
pradžioje tai skamba, kaip atsitiktinumas.
Tačiau iš kitos pusės parašyta:
„Jei kieno nors žmona „paklys“ ir padarys jam nedorybę“ (Bemidbar 5 – 12).
Ir čia jau Tora kalba lyg yra aišku, kad taip atsitiko,
nes kažkas negerai buvo moters elgesyje.

Iš tikro pas vyrą „užsidegė“ pavydas,
nes žmona suartėjo su kitu.
Kodėl Toroje lyg jaučiasi „dviprasmiškumas?
Šį „neatitikimą“ išminčiai aiškina taip,
jei pas vyrą yra neištikima žmona,
tai ženklas, kad ir jis panašiai elgėsi su kitomis moterimis.

Dar daugiau, jei vyras pats būdavo neištikimas savo žmonai,
tada „procedūra“ su „karčiu vandeniu“ būdavo neveiksminga,
ir tada jau pats vyras padarydavo didelę nuodėmę „dėl bereikalingo Kūrėjo vardo paminėjimo“.

„Gerą mintį Kūrėjas prijungia prie veiksmo,
tačiau blogos minties Kūrėjas neprijungia“ (Talmudas,Kidušin 40 – 1). 
Iš tikro jau daug kartų sakėme,
kad Kūrėjas „panoro gyventi pas apatinius“,
todėl žmogus turi būti labai kuklus,
nes Kūrėjo šviesa gali „nusileisti“,
tik jei žmogus bus kuklus kalbose, mintyse, elgesyje ir aprangoje.

Tada kodėl Tora kalba, kad moteris „daro nedorybę“?
Išminčiai atsako:
„Gerą mintį Kūrėjas prijungia prie veiksmo,
tačiau blogos minties Kūrėjas neprijungia“ (Talmudas, Kidušin 40 – 1 ).
Taip pat pasakyta,
kad „avoda zara“ (stabmeldystės) mintį Kūrėjas „prijungia“ prie veiksmo.

Ir nors ta mintis yra tik „širdyje“,
skaitosi kad žmogus „padarė veiksmą“,
todėl pati mintis skaitosi, kaip „veiksmas“.
Iš tikro „paleistuvystė“ taip pat skaitosi, kaip „avoda zara“,
Tačiau, jei tai buvo tik mintis,
Kūrėjas duoda galimybę atgailai.

Todėl, jei tai buvo tik mintis, o ne veiksmas,
moteris, praėjusi „kartaus vandens“ gėrimo procedūrą,
patiria tik pačios „ceremonijos“ gėdą.
Ir jei ji nenusidėjo veiksmu,
tada moteris gauna „užmokestį“ – pagimdo berniuką.

Kūrėjo vardas ir šeimos tobulumas.
Iš tikro Izraelio tautos tobulumas prasideda nuo šeimos tobulumo.
Izraelio šeimos tobulumas atsispindi Kūrėjo varde „Havaja“.
Vyras atitinka pirmą „Havaja“ vardo raidę „Jud“ (י),
Moteris – pirmą raidę „Hey“ (ה),
Sūnus – raidę „Vav“ (ו).
Ir dukra – antrą raidę „Hey“ (ה) .

Todėl iš tikro „paklydusi“ moteris suardo teisingą Kūrėjo vardo „Havaja“ tvarką.
Ir skaitosi, kad neištikima moteris prasižengia ne tik savo vyrui,
bet ir Pasaulio Kūrėjui.
Todėl „sugadintas“ Kūrėjo vardas,
kurį ji beje pati ir „suardė“, „baudžia“ moterį.

Iš tikro čia yra sugadinama teisinga Kūrėjo vardo tvarka,
kuri jau neatspindi Kūrėjo „gailestingumo“,
nes sugadinta tvarka reiškia Kūrėjo „teismą“.
Tačiau, jei moteris prasižengė tik mintimi,
tada padarius atgailą,
Kūrėjas grąžina jai savo „gailestingumą“.
Ir Kūrėjo vardas vėl tampa tobulas.