• ולפי"ז תבין שבאמת אין קץ לשעור מעלתם של דורות הראשונים על האחרונים, כי זה הכלל בכל הפרצופין של העולמות ושל הנשמות, אשר כל הזך נברר תחילה אל הפרצוף. בעה''ס, הקדמה לספר הזהר Taip pat reikia suprasti, kad pirmųjų kartų dvasinis – dorovinis lygis yra nepalyginamai aukštesnis už dabartinių. Ir yra taisyklė, kad visuose pasauliuose ir visose sielose kiekvienas skaidriausias „išeina“ pirmiausiai. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą Zohar“)

הקדמה לספר הזהר 

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

62.

Taip pat reikia suprasti, kad pirmųjų kartų dvasinis – dorovinis lygis yra nepalyginamai aukštesnis už dabartinių.
Ir yra taisyklė, kad visuose pasauliuose ir visose sielose kiekvienas skaidriausias „išeina“ pirmiausiai.

Iš tikro pirmiausiai į pasaulį „išėjo“ skaidriausi indai ir sielos,
t.y. ch – b – d, todėl sielos pirmuose 2000 metuose buvo ypatingai aukštos.
Tačiau šios sielos negalėjo priimti visą šviesos dydį,
nes dar pasauliuose ir sielose apatinių indų,
t.y. n – h – j (necach, hod ir jesod).

Taip pat ir antruose 2000 metų,
kai jau pasaulyje ir sielose „išėjo“ ch – g – t (chesed, gvura ir tiferet) indai,
sielos buvo dar labai skaidrios.
Tai reiškia,kad ch – g – t savybės yra labai artimos ch – b – d indų savybėms,
todėl dėl indų trūkumo, dar pasaulyje buvo paslėptos aukštutinės šviesos.

Iš tikro bendrame dvasiniame parcufe tai skaitosi nuo „krūtinės“ ir žemiau vieta,
kaip pasaulyje, taip ir sielose.
Ir todėl mūsų kartoje, sielų esmė yra pati blogiausia, kokia tik yra buvusi realybėje.

Tačiau tik mūsų sielos ir mūsų laikmetis užbaigia bendrą sielų ir pasaulio parcufą (objektą).
Tai reiškia, kad tik mūsų karta ir mūsų laikmetis gali užbaigti visą sielų ir pasaulio darbą.
Iš tikro dabar, kai jau yra užbaigti žemieji indai n – h – j,
bendrame parcufe yra „galva“, „kūnas“ ir „galūnės“.
Ir dabar gali į parcufą pilnai įeiti visas šviesos dydis, t.y. visos nefeš, ruach ir nešama šviesos.
Todėl tik su pačių žemiausių sielų „užbaigimu“ ir „nusileidimu“ pasaulyje gali pasirodyti pačios aukščiausios šviesos.

63.

Ir iš tikro ši problema spendžiama ir Talmude.
Tai reiškia, kad visi sutinka, kad pirmieji išminčiai buvo svarbesni už paskesnius,
tačiau pagal Toros išminties supratimą, vėlesni išminčiai yra žymiai svarbesni už pirmuosius.

Todėl aišku, kad pirmosios kartos yra žymiai svarbesnės už paskesnes kartas pagal savo sielų esmę, t.y. pagal principą, kad labiau „skaidrus“ į pasaulį išeina pirmas.
Tačiau pagal Toros išminties suvokimą, paskesnės kartos yra žymiai aukštesnės už pirmąsias.

Ir sakėme, kad bendra pakopa yra užbaigiama būtent paskutinėmis sielų kartomis.
Tai reiškia, kad šios paskutinės sielos gauna pačias didžiausias šviesas,
nors šių sielų esmė ir yra pati blogiausia.

64.

Taip pat reikia suprasti, kodėl yra draudžiama ginčytis su pirmaisiais išminčiais,
kas liečia atvirą Torą.
Dalykas tas, kad kas liečia praktinį Toros priedermių vykdymą,
pirmieji išminčiai žymiai pranoko paskesnius.
Tai yra todėl, kad praktinis priedermių vykdymas išplaukia iš šventų sfirot indų.

Tačiau „Toros paslaptys“ ir „Toros priedermių skoniai“ išplaukia iš šviesų, esančių sfirot.
Ir jau sakėme, kad yra atvirkštinė priklausomybė tarp indų ir šviesų,
t.y. aukštutiniai indai atsiranda pirmieji.
Todėl pirmieji išminčiai pranoko kas liečia praktinį Toros priedermių vykdymą paskesnius.

Tuo tarpu su šviesomis yra atvirkščiai, t.y. pirmiausia į parcufą įeina žemiausios šviesos.
Todėl, kas liečia „Toros paslaptis“ ir „priedermių skonius“, paskutinieji išminčiai pranoksta pirmuosius.
Ir suprask gerai.