• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

התבוננות שבועית פרשת יתרו  

Savaitinė įžvalga Toros daliai Jitro

pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj

Jitro pataria Moše: 

„Tu įsižiūrėk iš visos tautos sąžiningus ir teisingus žmones,
bijančius Kūrėjo ir nekenčiančius savanaudiškumo,
bei paskirk juos tūkstantininkais, šimtininkais, penkiasdešimtininkais ir dešimtininkais.
Ir teis tautą visada, jei reikalas bus didelis, pateiks tau,
o mažus dalykus spręs patys“ (Šmot 18 – 21).

Šios savaitinės Toros dalies vidinio mokymo pagrindas:
„Kaip reikia teisingai sudaryti savo gyvenimo principų ir vertybių tvarką“.
Iš tikro bendras principas žmogui, priėmusiam Torą, kaip savo gyvenimo pagrindą, yra toks:
„Kiekviena mintis ir veiksmas, kurie priartina mane prie tikslo yra teisinga.
Ir kiekviena mintis ar veiksmas, kurie nutolina mane nuo tikslo, yra klaidinga.

Todėl pirmiasusia žmogus turi sau nustatyti tikslą.
Koks gi yra bendriausias žmogaus tikslas?
Tora mums, kad žmogaus tikslas – tai „susiliejimas“ su Kūrėju.
Mokomės, kad Kūrėjo noras taip pat yra tik padaryti gerą kūriniams.
Todėl žmogaus ir Kūrėjo tikslai „susijungia“ bendram gerumo ir tobulumo pasiekimui.

Panagrinėkime vidiniu Toros supratimu, kas yra Moše ir kas yra jo uošvis Jitro.
Išminčiai sako, kad Moše išreiškia tikėjimo „tašką“ žmoguje,
t.y. surišantį žmogaus esmę su Kūrėju.
Tačiau Moše, tikėjimo „taškui“ žmoguje, neįmanoma pastoviai spręsti ir vertinti ar kiekviena mintis ir veiksmas yra teisingas.

Jitro, būdamas Ono (stabmeldžių) šventikas, atspindi žmoguje ryšį tarp „blogio instinkto“ ir jo norų. Toroje matome, kad Jitro absoliučiai „anuliuojasi“ prieš Moše,
kuris „atspindi“ visiško tikėjimo Kūrėju principą.
Iš tikro, kai „blogio instinktas“ anuliuojasi prieš šventumą,
tada galima net priimti šio „instinkto“ patarimą.
Todėl parašyta Toroje:
„Ir atėjo Jitro, Moše uošvis, jo sūnūs ir žmona pas Moše“ (Šmot 18 – 5).
„Atėjimas“ reiškia „susijungimą“,
t.y. „paklusimą“ Moše – „paklusimą“ tikėjimo aukščiausiu Kūrėju idėjai.

Ir dabar Jitro pateikia Moše kitą gyvenimo įvykių vertinimo principą.
Tai panašu į žmogaus kūno aprūpinimą krauju, t.y. gyvybine jėga.
Nors širdis, atspindinti Moše, yra pagrindas kraujo cirkuliacijai,
tačiau ji negali tiesiogiai aprūpinti kiekvieno organo krauju.
Tam tikslui reikalinga papildoma cirkuliacijos,
t.y. „kraujagyslių sistema“, kurią ir atspindi Jitro.
Ir nors „kraujagyslių sistema“ pilnai paklūsta širdžiai – Moše,
visgi tai jau yra kitas, „periferinis“ principas.

Iškyla klausimas kaip žmogui teisingai nustatyti gyvenimo principus,
t.y. kaip sutvarkyti „kraujagyslių sistemą“ iki „širdies“?
Šioje vietoje Tora mums siūlo priimti „dešimt Kūrėjo įstatymų“ tvarką, kaip pagrindą,
ir taip pat tolesnius įstatymus, aprašytus savaitinėje dalyje „Mišpatim“ (įstatymai).
Iš tikro pagrindinius, esminius klausimus turi spęsti Moše – „tikėjimo Kūrėju“ žmoguje aspektas,
tačiau „lengvus“ kasdieninius klausimus gali spręsti ir Moše patikėtiniai.
Ir galiausiai viskas susijungia į vieną vieningą „kraujo cirkuliacijos sitemą“ – susiliejimą su Kūrėju.

Parašyta: „Ir pasakė Moše uošvis (Jitro), negerai tu darai dalykus.
Suvargsi ir tu pats ir tauta, kuri su tavimi,
nes sunku tau vienam atlikti šiuos dalykus“ (Šmot 18 – 17, 18).

Iškyla klausimas, kodėl negalima visus dalykus spręsti, išeinant iš „Moše“,
t.y. „tikėjimo“ taško žmoguje?
Sako mums Tora, kad neįmanoma visus klausimus spręsti „absoliučios tiesos“,
t.y. tikėjimo kriterijais.
Jau sakydami rytinį palaiminimą, pasinaudojus tualetu, mes šloviname harmoningą žmogaus kūno sukūrimą, tai, kad žmogus sukurtas ir „su skylėmis“ ir su „uždaromis ertmėmis“.
Baal Sulamas aiškina, kad dvasinė prasme „skylės“ reiškia „žinojimą“,
o „uždaros ertmės“ – „tikėjimą“.
Palaiminime sakome, kad tik harmoningas šių dviejų aspektų „suderinimas“ ir „bendradarbiavimas“ suteikia žmogui normalią ir harmoningą egzistenciją.

Jau sakėme, kad Jitro, būdamas stabmeldžių šventikas, simbolizuoja „žinojimo“ aspektą,
o Moše išreiškia „tikėjimo“ aspektą žmoguje.
Todėl ir sako Tora, kad yra žmogaus gyvenime daug dalykų,
kuriuos žmogus turi spręsti automatiškai, mechaniškai,
išeinant iš „sveiko“ egoizmo logikos.
Tačiau yra esminiai dalykai, kurie reikalauja sprendimo,
išeinant iš tikėjimo, t.y. „Moše aspekto“.

Todėl Tora rašo:
„Sunkų dalyką pateiks Moše, o mažus dalykus spręs patys“ (Šmot 18 – 26).
Visa tai atsispindi ir harmoniškame žmogaus kūno sukūrime:
„su skylėmis“ – „žinojimu“,
ir „su uždaromis ertmėmis“ – „tikėjimu“.

Lygiai taip harmoniškai pataria mums Tora spęsti visus kitus gyvenimiškus klausimus,
tačiau pagrindinė žmogaus tendencija gyvenime vis tik turi išeiti iš Moše,
t.y. „tikėjimo principo“.
Tai reiškia, kad žmogus turi būti nukreiptas į savo „galutinį tikslą“.
Kaip jau sakėme, kad galutinis žmogaus tikslas yra: „susiliejimas su Kūrėju“.
Todėl: „Kiekviena mintis ir veiksmas, kurie priartina mane prie šio tikslo yra teisinga.
Ir kiekviena mintis ar veiksmas, kurie nutolina mane nuo šio tikslo, yra klaidinga.