• מדוע הולכים לקיברי אבות? בכדי לומר: מתי יגיעו מעשי למעשי אבותי. רב ברוך אשלג בשם בעל הסולם. Kodėl einame aplankyti tėvų kapų? Tam, kad pasakyti, kada mano veiksmai bus tokie, kaip mano tėvų veiksmai. (Ravas Baruchas Ašlagas tėvo Baal Sulamo vardu).

התבוננות שבועית פרשת אחרי מות  

Savaitinė įžvalga Toros daliai Acharei Mot

pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj

Parašyta: „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše po dviejų Arono sūnų mirties,
kai jie prisiartino prie Kūrėjo ir numirė.
Ir pasakė Kūrėjas Moše: kalbėk Aronui (אהרון) savo broliui,
kad jis neįeitų bet kokiu laiku į Šventyklą,
už uždangos (פרכת) prieš dangtį (כפרת),
kuris ant (atsivėrimo) skrynios (הארון), kad nenumirtų,
nes debesyje pasirodysiu virš dangčio.
Su „Tuo“ (בזאת) įeis Aronas į Šventyklą“ (Vajikra 16 – 1, 2, 3).

Šios savaitinės Toros dalies dvasinis pagrindas:
„Ar galima mėgautis kiekvienu dalyku“?
Žmogus savo gyvenime sutinka daug įvairių malonumų.
Iš tikro Toros išminčiai sako mums,
kad reikia mėgautis gyvenimu,
nes tada žmogus automatiškai laimina Kūrėją.
Tai reiškia, kad, gaudamas malonumą, žmogus jaučia,
kad Kūrėjo sukurta realybė yra jam maloni, nes toks ir buvo „kūrimo tikslas“.
Tačiau iš kitos pusės išminčiai mus moko,
kad jei malonumas yra gaunamas prieš laiką,
tai vadinama בוסר (boser) – „nesubrendęs vaisius“.
Ir toks malonumo gavimas yra netinkamas,
tokia beje buvo ir Pirmo Adamo nuodėmės priežastis.
Čia išminčiai išskiria du aspektus:
Pirmas – tai „indų“ (norų) paruošimas, t.y. ištaisymas, šviesos (malonumo) gavimui;
Antras – tai šviesos gavimas į jau paruoštus „indus“, tai ir yra „kūrimo tikslas“.

Parašyta: „Nusidėjėliai jau savo gyvenime yra mirę“,
iš pirmo žvilgsnio šis pasakymas prieštarauja pats sau.
Tačiau dabar tampa aišku, kad „gyvenimas“,
t.y. „malonumo gavimas“ į neparuoštus indus,
yra „mirtis“.
Todėl tas, kas neparuošia šių indų, t.y. „nusidėjėliai“,
negali gauti (išlaikyti) „malonumo“.
Ir jie „malonumo gavimo“ – „gyvenimo“ metu jau skaitosi, kaip „mirę“.

Čia mes matome paradoksą:
Nusidėjėliai dar savo gyvenime yra mirę,
tačiau po „fizinės“ mirties,
žmogaus kūnas (norai) susijungia su amžina siela.
Išeitų, kad nusidėjėliai po „fizinės“ mirties, tampa „gyvi“.

Iš tikro šviesos (malonumo) gavimas be pasiruošimo, neša „mirtį“.
Baal Sulamas knygos „Veidas šviečia ir paaiškina“ įvade duoda pavyzdį:
„Tai panašu į malonumą, kurį žmogus jaučia kasydamasis“.
Kur iš vienos pusės yra jaučiamas malonumas,
o iš kitos pusės tai veda prie dar didesnės žaizdos – „mirties“.
Tai reiškia, kad „malonumas“ ir „mirtis“ eina kartu,
t.y. netinkamai gaunamas „malonumas“ sąlygoja „mirtį“, todėl sakoma:
„Nusidėjėliai jau savo gyvenime yra mirę“...
Iš tikro negana to, kad žmogus negauna tikro „malonumo“ – „gyvenimo“,
jis dar „sugadina“ jau „paruoštą“, t.y. ištaisytą „indą“ (norą).
Apie tai sakoma Avot:
„Nuodėmė gimdo nuodėmę“.

Ši savaitinė Toros įžvalga moko mus,
kad galima pajusti tikrą realybę virš laiko ir vietos.
Todėl, jei žmogus atsisako savo „netikro“ malonumo,
tada jis „numarina“ savo „melagingą aš“.
Baal Sulamas „Įvade į knygą Zohar“ sako,
jei žmogus nori atsikratyti kokios ydos gyvenime,
pirmiausiai jam reikia šią ydą visiškai „numarinti“.
Ir tik po to galima galvoti apie jos „teisingą panaudojimą“,
nes iš tikro pasaulyje, iš Kūrėjo pusės, nėra nieko sukurta nereikalingo.
Todėl Tora moko mus numarinti savo „melagingą aš“,
nes tik tada galima pajusti, tikrą, „dvasinį aš“,
ir taip „pamatyti“ gyvenimą, pilną tikro malonumo ir prasmės.
Iš tikro „nuodėmingo žmogaus“ žmoguje mirtis suteikia gyvenimą „teisuoliui“ jame.
Ir žmogus neturi bijoti savo „netikrojo aš“ mirties,
nes tik taip galima „prieiti“ prie tokio gyvenimo,
kuriam ir sukurtas žmogus.

Parašyta: „Ir pasakė Kūrėjas Moše: kalbėk Aronui (אהרון Aharon) savo broliui,
kad jis neįeitų bet kokiu laiku į Šventyklą,
už uždangos (פרכת parochet) prieš dangtį (כפרת kaporet),
kuris ant (atsivėrimo) skrynios (הארון haAron),
kad nenumirtų,
nes debesyje pasirodysiu virš dangčio.
Su „Tuo“ (בזאת bezot) įeis Aronas į Šventyklą“ (Vajikra 16 – 2,3).

Klausia išminčiai, ką simbolizuoja raidžių sukeitimas žodžiuose „uždanga“ (parochet) ir „dangtis“ (kaporet), taip pat žodžiuose „Aharon“ ir „haAron (Atsivėrimo) Skrynia“?
Taip pat ką reiškia žodis „su Tuo“ (bezot)?
Ir atsako:
„Parochet“, tai „uždanga“, skirianti tarp „šventos“ ir tarp „Šventų švenčiausios“, vietų.
Jau sakėme, kad vidiniu Toros aspektu visą Torą turime suprasti,
kaip pasakojimą apie žmogaus sielos vidinę struktūrą.
„Uždanga“ (parochet) simbolizuoja galimybę žmogui ištaisyti savo veiksmus.
Ir kai žmogus naudoja „uždangą“, kaip „ekraną“ (masach),
tada jis atlieka dvasinį veiksmą – „zivug de aka“,
t.y. „atskyrimo sujungimą“.

„Ekrano“ (uždangos) vaidmuo yra duoti žmogui galimybę paruošti savo norus (indus),
kad gavimas būtų su „sąlygojimo“ intencija.
Iš tikro žmogaus prigimtis yra „noras gauti“ malonumą,
t.y. pats „malonumas“ jau yra pakankama priežastis jo gavimui.
Tačiau pradžioje žmogui nesimato, kad malonumo gavimas į neteisingus,
t.y. neparuoštus ir neištaisytus „indus“ (norus),
atneša tik žalą, ir galiausiai veda į mirtį.
Todėl „uždanga“ (פרכת parochet) nurodo,
kad kiekvienam norui ir veiksmui reikalingas ištaisymas,
tai yra „dangtis“ (כפרת kaporet), nuo šaknies „kapara“ – „išvalymas“.
Tai ir simbolizuoja reiškia raidžių, t.y. intencijos, pakeitimą.

Aronas (אהרון Aharon) vyriausias kohenas išreiškia žmogaus išorinį tikėjimo aspektą.
Ir „(Atsivėrimo) Skrynia“ (הארון haAron) ,
tai jau vidinis tikėjimo realizavimas,
t.y. ten ir yra padėta Toros knyga.
Kaip ir užbalgia Tora, Kūrėjo žodžiais:
„Debesyje pasirodysiu virš dangčio (išvalymo) (כפרת kaporet).

Toliau tęsia Tora:
„Su „Tuo“ (בזאת bezot) įeis Aronas į Šventyklą“.
Vidine kabalistine prasme žodis זאת (zot) reiškia tikėjimą, todėl parašymas:
„Su „Tuo“ (בזאת bezot) įeis Aronas į Šventyklą“ reiškia,
kad tik su tikėjimo aspektu Aronas gali į eiti į „Šventyklą“.
Iš tikro „Šventykla“ reiškia visų žmogaus norų ir veiksmų ištaisymą,
t.y. intencijos „nukreipimą“ taip,
kad visi veiksmai būtų „šventi“, tik dėl Kūrėjo.
Todėl, mokantis vidinės Toros,
kiekvienas iš mūsų gali patikrinti save,
ar jis jau yra pasirengęs savo „melagingo aš“ numarinimui,
ir darbui Kūrėjui, „koheno“ aspektu.