- מדוע הולכים לקיברי אבות? בכדי לומר: מתי יגיעו מעשי למעשי אבותי. רב ברוך אשלג בשם בעל הסולם. Kodėl einame aplankyti tėvų kapų? Tam, kad pasakyti, kada mano veiksmai bus tokie, kaip mano tėvų veiksmai. (Ravas Baruchas Ašlagas tėvo Baal Sulamo vardu).
התבוננות שבועית פרשת ואתחנן
Savaitinė įžvalga Toros daliai Vaetchanan
pagal mokyklą Hasulam, vad. Adam Sinaj
1. Užsirašyk dešimt svarbiausių veiksmų, kuriuos darei vakar. 2. Kiekvieną veiksmą patikrink pagal skalę: „beždžionė – žmogus“. 3. Įvertink kiekvieną veiksmą balais nuo vieno iki penkių: penki tai balas, arčiausiai „žmogaus“ pakopos. 4. Susumuok bendrą vidurkį – tai tavo „žmogaus“ koeficientas, t.y. ar tu daugiau „žmogus“ ar „beždžionė“. 5. Priimk ir užsirašyk įsipareigojimus, kuriuos tu gali įvykdyti, kad pakeltum savo „žmogaus“ koeficietą. 6. Rytoj pasibaigus dienai, vėl patikrink šiuos dešimt veiksmų pagal 3 ir 4 punktus. 7. Įsižiūrėk, kai veikiame pagal iš anksto numatytą programą, „žmogaus“ koeficientas sparčiai kyla. Skalės „beždžionė – žmogus“ patikrinimo klausimai – kriterijai 1. Ar aš daugiau mechaniniškai atlieku Toros priedermes, ar teikiu didelę svarbą ir intencijai? 2. Ar aš visada prisimenu, kad mano gyvenimo tikslas – „susilieti“ su Kūrėju? 3. Ar aš Torą vertinu, kaip pasakojimą apie mūsų pasaulį – „laiko ir vietos“ aspektu, ar Tora man yra virš „laiko ir vietos“? 4. Ar aš Torą matau, kaip savo sielos „atspindį“, ar Toros priedermės – tai tik „išoriniai“ veiksmai, kuriuos aš privalau vykdyti? 5. Ar pagrindinis dvasinis darbas yra mano sieloje, ar ir jos „išorėje“? 6. Ar aš viešai „demonstruoju“ savo dvasinį darbą, ar slepiu jį savo viduje? 7. Ar mano tikslas yra prieiti prie „žinojimo“ ar prie „tikėjimo“? 8. Ar aš laukiu „vidinio“, ar „išorinio“ užmokesčio? 9. Ar aš visada ir visur stengiuosi įžiūrėti kiekvieno įvykio „vidinę“ pusę. Ar renkuosi „ypatingus“ įvykius ir „ypatingą“ laiką vidinio aspekto pamatymui? 10. Ar aš supratntu, kad „materialumas“ iš vienos pusės yra būtinas, o iš kitos pusės tai tik – „iliuzija“. Ar aš bet kokia kaina noriu pasiklikti „materialume“, kaip veiksmo, taip ir užmokesčio aspektais.
Uždaryti užduotį
Parašyta: „Ir tada meldėsi (Moše) Kūrėjui, sakydamas:
Kūrėjau Tu pradėjai rodyti savo tarnui savo didumą, savo „stiprią ranką“,
nes kas danguje ir žemėje gali padaryti tokius,
kaip Tavo darbus ir Tavo herojizmą.
Pervesk mane ir parodyk šią gerą žemę,
kuri už Jordano upės, šį gražų kalną ir Libaną“ (Dvarim 3 – 23, 24, 25).
Šioje Toros dalyje Moše meldžiasi Kūrėjui,
kad Jis leistų jam įeiti į Šventą žemę.
Bendru atveju yra dvi Moše maldos: ilgoji ir trumpoji.
Ant Sinajaus kalno Moše meldėsi 40 dienų ir naktų, tai ilgoji Moše malda.
Trumpoji Moše malda sudaryta iš 5 žodžių:
אל נא רפא נא לה (El na refa na la )
„Kūrėjau prašau išgydyk ją“ (Bemidbar 12 – 13).
Tai malda, kai Moše prašo Kūrėjo,
kad Jis išgydytų jo seserį Mirjam.
Šios savaitinės Toros dalies dvasinis pagrindas:
„Išorinis ir vidinis aspektai žmogaus dvasiniame darbe Kūrėjui“.
Čia matome maldos svarbą.
Parašyta knygoje Zohar (Vaetchanan),
kad Tora moko žmogų eiti „Tiesos keliu“.
„Tiesos kelias“ – tai įėjimas į dalykų „vidų“,
o ne noras pakeisti ir ištaisyti tik dalykų „išorę“.
Tai gerai atsispindi Baal Sulamo mokinio laiške.
Mokinys rašo:
„Žinau aš tikrai, kad man reikia „išorinių“ kentėjimų tam,
kad ištaisyčiau savo „išorinę“ pusę“.
Į tai Baal Sulamas atsako:
„Tau visai nereikia „išorinių“ kentėjimų, lygiai kaip tu neturi išvis ištaisyti savo „išorinės“ pusės. Ir kas išmokė tave šio „naujo“ metodo?
Ir tai yra todėl, kad tu nesi susijungęs su manim,
kaip anksčiau, ir todėl papuolei į svetimą (Torai) įtaką“ („Šventi laiškai“ 75 psl.).
Iš tikro, kai žmogus pradeda eiti „Tiesos keliu“, jis sutinka daug kliūčių.
Ir čia svarbiausiai reikia saugotis nuo netikrų „dvasingumo skelbėjų“.
Ravas Baruchas Ašlagas rašo, kad žmogus turi labiausiai saugotis nuo žmonių,
tvirtinančių jog jie žino, kas yra dvasingumas.
Ypač žmogus turi saugotis nuo žmonių, vadinančių save (pseudo) „kabalistais“.
Taip yra todėl, kad tokie žmonės gal ir buvo atsistoję į „Tiesos kelią“, bet nepasiekę Kūrėjo, „nukrito“ žemiau nei paprasti žmonės į savo egoizmo ir žemų aistrų „glėbį“.
Baal Sulamas Talmud Eser aSfirot rašo,
kad pats aukščiausias angelas „Melech aDaat“,
po „indų sudužimo“ Nekudim pasaulyje, nukrito žemiausiai.
Apie tai knyga Zohar rašo, kad sitra achra (kita, netyra pusė) „čiulpia“ šviesą iš šventumo per raidės „kof“ (ק) koją, kuri vienintelė iš ivrito raidžių „nusileidžianti“ žemiau eilutės.
Raidė „Kof“ (קוף) ivritu reiškia „beždžionė“.
Knyga knyga Zohar rašo, kad beždžionė yra labai panaši į žmogų,
tačiau išorinis panašumas ir lieka tik „beždžionišku“ žmogaus imitavimu.
Todėl žmogui labai svarbu saugotis nuo visų „dvasingumo“ skelbėjų ir ypač nuo „pseudo – kabalistų“, kurie yra tik kaip „beždžionė“ prieš „žmogų“.
Parašyta, Moše prašo Kūrėją:
„Pervesk mane ir parodyk šią gerą žemę,
kuri už Jordano upės,
šį gražų kalną ir Libaną“ (Dvarim 3 – 25).
Pabandykime panagrinėti šią Toros eilutę vidiniu supratimu.
Jordanas reiškia nusileidimą, „kritimą“ (kritimas – nuo žodžio „jerida“ nusileidimas).
Tačiau iš tikro „kritimas“ yra pakilimo sudėtinė dalis,
.y. tik po vidinio „kritimo“, tik po tikro sielos skausmo, visiško „sudužimo“,
galima ateiti į šventą Žemę – dvasingumą.
„Parodyk... šį gražų kalną“.
„Kalnas“ ivritu („har“) nuo žodžio „apmąstymai, abejonės“ („hirhurim“).
Iš tikro po tikro „kritimo“, po galutinio nusivylimo materialaus pasaulio vertybėmis,
pas žmogų ateina teisingi, („gražūs“) apmąstymai,
t.y. mintys apie materialaus pasaulio tuštumą.
Tada žmogus supranta, kad tikros vertybės yra tik „dvasiniame pasaulyje“,
ir tikras žmogaus noras yra tik „dirbti Kūrėjui“.
Ir jau tada žmogus gali nusipelnyti, Kūrėjo žodžių:
„Jei bus jūsų nuodėmės kraujo raudonumo, išbalinsiu kaip sniegą“ (Ješaja 1 – 18).
„Išbalinsiu“ ir „Libanas“ turi tą pačią šaknį „lavan“ baltas.
Tai atspindi dvasinio pasaulio Acilut „baltumą“ ir gerumą,
ko ir prašo Moše Kūrėjo:
„Parodyk... Libaną“.
Matome, kad Moše didelėmis pastangomis nugalėjęs du karalius Ogą ir Sichoną,
t.y. savyje nugalėjęs dvi šias „netyras jėgas“,
nusipelno pamatyti Kūrėjo „didumą“.
Tačiau kartu su šiuo „matymu“ pas žmogų ateina ir didelis kuklumas,
kaip parašyta:
„Toje vietoje kur yra Kūrėjo didumas, ten yra Jo kuklumas“.
Todėl Tora apie Moše rašo:
„Moše yra kukliausias žmogus iš visų žmonių ant žemės paviršiaus“ (Bemidbar 12 – 3).
Todėl Moše neprašo Kūrėjo asmeninių prašymų, Moše nori tik vieno,
kad Kūrėjo „didumas“ atsiskleistų visiems žmonėms.
Dabar galime suprasti, kad Tora parodo kiekvienam,
koks turi būti pagrindinis žmogaus siekis ir troškimas,
t.y. kokia turi būti tikra žmogaus malda.
Todėl Tora sako, kad pagrindinis žmogaus siekis ir troškimas turi būti sąlygojimo,
tikėjimo ir meilės Kūrėjui nusipelnymas – ši malda turi būti pas žmogų svarbiausia.
Iš tikro visos kitos maldos yra netikri, „išgalvoti“ prašymai,
į kuriuos Kūrėjas paprastai nereaguoja.
Tačiau, jei žmogus prašys „priemonių“,
kaip jam ateiti prie meilės Kūrėjui,
ir tai darys be jokio dviprasmiškumo ir apgaulės,
į tokias maldas Kūrėjas atsakys teigiamai.
Ir čia yra viena sąlyga:
Malda turi būti tikra – iš širdies gelmių!
Tai reiškia, kad Kūrėjas neduoda nereikšmingų,
žmogui iš tikro nereikalingų, dalykų.
Todėl Tora mums pataria, išsiugdyti tikrą poreikį šventumui,
t.y. tikrą norą patekti į „Izraelio žemę“ – į „dvasingumą“.
Ir į šią maldą Kūrėjas atsako visada neatidėliotinai.
