- Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
- !שבת שלום
- Šabat Šalom!
פרי חכם אגרות קודש קעה
„Šventi laiškai“ psl. 175
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Uždaryti užduotį
(Ištraukos)
Ateik ir pažiūrėk.
Yra šventa kalba „aukštutiniams“ ir yra šventa kalba „žemutiniams“.
Tą kalbą tikrieji išminčiai vadina „Kūrėjo burna“.
Kuria prasme?
Todėl, kad šventoji Šchina kalba „tikrųjų išminčių“ lūpomis.
Ir viską, ką Ji kalba, supranta tik tikri mokiniai, bet ne kiti.
Taip tikrieji išminčiai perduoda šią išmintį mokiniams iš „burnos į burną“.
Ką reiškia „iš burnos į burną“, o ne „iš burnos į ausis“?
Tai yra todėl, kad ką jaučia burna – gomurys, negali pajausti ausys, nes tai – jau kitas perdavimas.
Ir apie tą paslaptį parašyta:
„Iš burnos į burną kalbėsiu su juo (Moše), akivaizdžiai, o ne mįslėmis (Bemidbar 2 – 8). „Akivaizdžiai“ – pagal tai, ką žmogus „mato“, t.y. jaučia gomuriu,
„mįslėmis“ – tai, ką žmogus girdi.
Tačiau tai nėra vienintelis „tikrųjų išminčių“ būdas perduoti išmintį, kaip parašyta:
„Kas gi valgydamas gali pajusti skonį, išskyrus mane?“
Tačiau, pagal šią taisyklę, mokytojai atskiria metodą, nuo metodo, būdą nuo būdo, rūšį nuo rūšies, t.y. pagal skonį.
Tai reiškia, kad kiekvienas išminties aspektas turi savo „skonį“ – būtent „skonį“.
Tačiau tie, kurių širdis iškreipė „nauda sau“, nėra verti tai pajusti, t.y. gauti žinias „iš burnos į burną“.
Todėl tokie mokiniai nejaučia šių „skonių“, nes „sumaišė Kūrėjas jų kalbas“ (Berešit 11 – 9), kad nesuprastų vienas kito.
Iš tikro pas tikrus mokytojus melas nepasiekia jų „gomurių“, todėl kiekvienas jų „valgis“ – „tiesa“, kiekvienas jų aiškinimas – „tiesa“.
„Tikrieji išminčiai“ – kaip vienas žmogus.
Kiekvienas pilnai supranta vienas kitą, jaučia vienas kitą, nes jų „gomuriai“ – „vienas gomurys“. Todėl gali jie atverti vienas kitam paslaptis būtent iš „burnos į burną“.
