• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

זהר נפשי אויתיך בלילה 

Zohar „Mano siela troško Tavęs naktį“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                     (Ištraukos)

Rabi Šimonas buvo kelyje,
ir buvo su juo jo sūnus rabi Elazaras ir rabi Aba,
ir rabi Jehuda.
Dar beeinant, pasakė rabi Šimonas stebiuosi aš žmonėmis,
kad jie nesistengia suprasti Toros žodžių,
ir sužinoti kokiu būdu jie egzistuoja pasaulyje.

Pradėjo (atvėrė):
„Mano siela troško Tavęs naktį...“(Izaijas 26 – 9).
Tai jau aiškinomės, tačiau ateik ir pažiūrėk.
Žmogaus siela (נפש – nefeš) tuo laiku,
kai žmogus gulasi į lovą miegoti „išeina“ iš jo ir kyla į viršų.
Tačiau, jei sakysi visos sielos (dalys) kyla,
taip nėra, nes ne visos sielos dalys mato „Karaliaus veidą“,
o kyla tik sielos dalis „nefeš“,
ir kūne lieka tik maža sielos dalis, palaikanti gyvybę.

Nefeš kyla iš kūno daugeliu pakopų,
„klaidžioja“ ir sutinka „nešvarias“ klipot (netyrų jėgų) šviesas.
Jei siela tyra,
t. y. jei ji „nesusitepė“ su kūnu dieną,
ji kyla į viršų.
Tačiau jei siela yra „susitepusi“,
tada klipot dar labiau ją „sutepa“,
ir siela „prilimpa“ prie jų (klipot),
bei aukščiau nebekyla.
Ir ten, tarp klipot, praneša sielai dalykus,
kurie turi atsitikti jai ateityje...,
o kartais juokiasi iš jos ir praneša melagingus dalykus.
Ir taip siela „klaidžioja“ visą naktį,
kol žmogus prabunda, ir siela „sugrįžta“ į kūną.
Palaiminti teisuoliai, kuriems Kūrėjas atveria sapne savo paslaptis,
kad apsaugoti juos nuo teismo.
Vargas nusidėjėliams, „sutepantiems“ save ir savo sielas.