• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

זהר לך לך היה אל אברהם במחזה  

Zohar „Buvo pas Abrahamą regėjimas“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                          (Ištraukos)

Ateik pažiūrėk.
Kol žmogus neįeina į „Apipjaustymo sandorį“, jis „nesusiriša“ su Kūrėjo vardu.
Ir tik po to, kai įvykdo šią priedermę, „įeina“ į Kūrėjo vardą ir „prisiriša“ jame.

Klausia.
O jei pasakysi, kad Abrahamas prisirišo prie Kūrėjo vardo dar prieš apipjaustymą.
Ir atsako.
Taip, „prisirišo“, tačiau nepilnai, nes iš „aukštutinės meilės“, kuria Kūrėjas mylėjo Abrahamą, priartino jį prie Savęs, tačiau nepilnai.

Po to Kūrėjas įsakė Abrahamui padaryti „apipjaustymą“ ir davė jam „Sandorį“ ברית, „Brit“ – tai „ryšys“, kad visi būtų sujungti kartu.
„Brit“ – tai „ryšys“, nes viskas susijungia jame.

Todėl prieš tai, kol Abrahamas neįėjo į šį Sandorį Kūrėjas nekalbėjo su juo, o būdavo pas Abrahamą tik „regėjimas“.
Kaip ir sakėme, kad Abrahamui trūko „aukštutinių“ pakopų, nes jam trūko „Brit“, kuris sujungia visas pakopas kartu.

Kai Kūrėjas sukūrė pasaulį, sukūrė jį „Brit“ pagriמdu.
Kaip pasakyta: ברא שית ברא אלהים  „Pradžioje sukūrė Kūrėjas“ (Berešit 1 – 1).
שית –„šit“, tai – „brit“.
Tai reiškia, kad Kūrėjas sukūrė pasaulį „Brit“ pagrindu.
Ir dar parašyta: „jei ne mano Sandoris (בריתי – „Briti“) su diena ir naktimi, dangaus ir žemės nebūčiau sukūręs“ (Jirmejahu 33 – 25).

Rabi Elazaras pasakė: kai Kūrėjas sukūrė pasaulį, sukūrė pagal vieną sąlygą:
„Jei Izraelis ateis, priims ir vykdys Torą, pasaulis tęs egzistenciją, jei ne, Aš grąžinu realybę į nebūtį (תוהו ובוהו).
Ir pasaulis nebūtų egzistavęs, jei nebūtų stovėjęs Izraelis ant Sinajaus kalno ir priėmęs Torą.