• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Baal aSulamo šeima

Baal aSulamo duktė Bat Ševa Raichberd pasakojo: „Lenkijoje buvo priimta, kad kiekvienas ką tik sukūręs šeimą ješivos mokinys, būtų išlaikomas uošvio, jei pastarasis buvo pasiturintis žmogus. T.y. uošvis aprūpindavo visus jo poreikius, kad šis galėtų atsidėti vien tik Toros mokymuisi ir dvasiniam darbui be jokių papildomų rūpesčių.

Iš tiesų, mano mamos tėvai buvo labai turtingi žmonės, todėl po vestuvių mano tėvas su mano mama gyveno Prusovo miestelyje, išlaikomi mamos tėvų. Tačiau žento elgesys uošviams atrodė labai keistas ir nepriimtinas: kiekvieną naktį, pirmą valandą po vidurnakčio jis keldavosi dirbti savo Kūrėjui - skirtingai, nei kiti miestelio gyventojai, kurie keldavosi ryte. Visą laiką jis buvo pasinėręs į Torą ir į maldą. Ir be šių dalykų mano tėvui daugiau niekas neegzistavo. Todėl jie pradėjo rodyti jam priešiškumą ir ėmė nuteikinėti dukrą prieš vyrą.

Mano tėvas ir mama labai kentėjo dėl jų priešiško elgesio ir spaudimo, todėl nusprendė palikti Prusovą ir persikelti į Varšuvą. Varšuvoje mano tėvas toliau tęsė Toros studijas ir dvasinį darbą.

Kartais jis nuvykdavo pas Rabi Meir Šalom Rabinovič, Admor iš Kalušin. Pasilikdavo pas jį trims mėnesiams, kuriuos praleisdavo visiškai pasinėręs į jo mokymą ir tik po to grįždavo namo.

Praktiškai visą savo gyvenimą mano motina buvo šeimos maitintoja, ji rengė vaikus, rūpinosi visais jų poreikiais ir netgi sugebėjo pasirūpinti jų vedybomis. Vėliau ji pati užsiėmė mano tėvo knygų pardavimu. Viską darė viena pati, nes jos tėvai, nors ir buvo turtingi, niekuo jai nepadėjo. Mano tėvas ir mokytojas niekada neužsiėmė jokiais piniginiais reikalais“.  

Sekanti istorija, kurią papasakojo Baal aSulamo sūnus Rabi Baruch Šalom Ašlag, byloja apie didelį skurdą, kuris buvo jų namuose: „Tuo metu per Sukot šventę Varšuvoje niekas nestatydavo savo atskiros Suk‘os (Suka - palapinė, statoma Sukot šventės metu), tačiau statydavo dideles, bendras palapines, kuriomis kartu naudodavosi visi namo gyventojai. Suprantama, palapinėse gyvendavo tik vyrai, o moterys pasilikdavo namuose. 

Mano tėvas ir mokytojas Baal aSulamas taip pat gyveno bendroje palapinėje ir mano motina siųsdavo jam maistą per vieną iš vaikų. Tačiau iš tiesų tai nebuvo ką siųsti. Bet mano motina nenorėjo, kad visi Suk‘oje sužinotų apie jų didelį nepriteklių, todėl dėjo didžiules pastangas, kad per Sukot šventę gautų šiek tiek pinigų, už kuriuos nupirkdavo geriausio maisto ir siųsdavo jį mano tėvui. Tačiau tėvas, žinodamas tikrąją padėtį, truputį paragaudavo ir per kurį nors iš vaikų viską grąžindavo atgal namo, kad vaikai turėtų, ką valgyti“.