• אל תאמר לכשאפנה אשנה, שמא לא תפנה. אבות ב' – ה'. רב ברוך אשלג, שלבי הסולם, תלמוד בבלי, ברכות, הגורם לתפילה Tegul nesako žmogus, kai bus proga (nusiteikimas), pradėsiu mokytis. Nes gali tokios progos (nusiteikimo) nebūti iš vis. (Avot 2 – 5)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Žuvys Šabatui

2.

Ir dirbantis Kūrėjui įsižiūri į save ir stebisi: kodėl kai yra pas mane sužadinimas Kūrėjo darbui, paremtas meile sau ir visokių kitų rūšių troškimais, aš turiu energijos ir viskas einasi lengvai, o kai dirbu dėl to, kad Kūrėjas yra didelis ir išaukštintas, tada mano darbas yra „žemės skonio“?

Ir tai yra aspektas „gudrūs supratime, kaip žmonės,  tačiau laikantys save kaip gyvuliai”. Tai yra, dirbančių Kūrėjui ir einančių tiesos keliu kūnas (egoizmas) - „gudrus supratime“, kaip žmogus - jis tampa labai nuovokus ir išradingas. Jis vis klausia žmogaus fundamentalių, provokuojančių klausimų, kad tik sutrukdytų jo dvasiniam darbui. 

Tačiau dirbantieji Kūrėjui „laiko save kaip gyvuliais“ - tai reiškia, atlieka veiksmus (t.y. vykdo Torą ir priedermes veiksmu), kaip lygtai pas juos nebūtų šito supratimo - kaip gyvuliai (tuo būdu galima pakilti į aukščiausią - „dievišką” lygį). Ir tai vadinasi „ėjimas tikėjimu virš žinojimo“.

Todėl šie šventi žmonės stengėsi atlikti paprastus veiksmus daug labiau, nei kiti.

Nes paprastas žmogus nesileistų į tokią sunkią kelionę vien tam, kad gautų žuvies Šabatui...

 Slaptas atsivėrimas  

1918 metais mūsų mokytojo gyvenime atsirado slaptas mokytojas, kuris atvėrė jam kabalos išminties šventumo ir tyrumo vartus.

Taip apie šį atsivėrimą Baal aSulamas rašė laiške savo pusbroliui:

„Papasakosiu tau nuo pat pradžios iki pabaigos apie man nutikusius dalykus, kurių dėka, iš didelio Kūrėjo gailestingumo, nusipelniau išminties: 12 chešvano mėnesio dieną, penktadienio rytą, pas mane atėjo ir prisistatė vienas žmogus.

Man iškart tapo aišku, kad tai nepaprastai didelis kabalos ir daugelio kitų išminties sričių išminčius.

Vos tik jis prakalbo, iš karto pajaučiau jame Kūrėjo išmintį. Šiuo atžvilgiu aš visiškai pasitikėjau savo jausmais.

Jis pažadėjo man pilnai atverti išmintį apie tiesą.

Mokėmės su juo beveik tris mėnesius, kiekvieną naktį po pusiaunakčio jo namuose.

Daugiausiai mokėmės apie šventumo ir tyrumo aspektus, tačiau kiekvieną kartą maldaudavau jo atverti kokią nors kabalos išminties paslaptį.

Jis pradėdavo, bet niekada nepasakydavo iki galo. Tad, savaime suprantama, mane kamavo didelis troškimas.

Kol vieną kartą, po mano begalinių maldavimų, jis pilnai atskleidė man vieną paslaptį, dėl ko mano džiaugsmui nebuvo ribų.

Ir nuo tada po truputį pradėjo didėti mano egoizmas.

Ir kuo jis labiau didėjo, tuo labiau tolo nuo manęs mokytojas ir aš net to nejaučiau.

Tai tęsėsi apie tris mėnesius, kol paskutinėmis dienomis aš jau iš visai neberadau jo namuose.

Visur ieškojau jo, bet neradau.

Suvokiau, kad jis iš tiesų nutolo nuo manęs ir mano širdgėlai nebuvo ribų.

Ir devintą nisano mėnesio dieną, ryte, suradau jį. 

Labai jo atsiprašiau dėl savo elgesio. Jis atleido man ir mes vėl buvo artimi kaip ir prieš tai.

Jis atvėrė man didžiulę paslaptį apie mikvą (mikve - ritualinis pasinėrimas į šaltinio vandenį). 

Suprantama, mano džiaugsmas buvo begalinis.

Tačiau mačiau, kaip jis silpsta, todėl nebeišėjau iš jo namų.

O rytojaus dieną, 10 nisano, 1919 metais jis paliko šį pasaulį, tegul jo atmintis apsaugo mus ir visą Izraelį.

Mano skausmui aprašyti nėra žodžių, nes mano širdis buvo pilna vilties nusipelnyti išminties ir supratimo.

Ir štai dabar likau visiškai be nieko. Netgi tai, ką buvau gavęs iš jo, viską dabar iš didžiulio sielvarto užmiršau.

Nuo tada pradėjau melstis - iš visos širdies ir sielos, su neapsakomu troškimu, karštligiškai, nei akimirką nenurimdamas, kol radau malonę Palaiminto Kūrėjo akyse.

Mano švento mokytojo nuopelnai ir jo mokymas palaikė mane ir mano širdis atsivėrė aukštutinei išminčiai.

Taip pat su Kūrėjo pagalba prisiminiau visas paslaptis, kurias gavau iš Palaimintos išminties mokytojo.

Ir kaip galėtų toks vargšas kaip aš tinkamai padėkoti Kūrėjui, Kuris nuo pat pradžių žinojo mano menkumą, ir kad neturiu nei proto, nei išminties, kad sugebėčiau padėkoti ir išaukštinti Jo beribį gerumą.

Tačiau kas gi gali Jam pasakyti, ką ir kaip daryti?!

O mano palaimintos atminties mokytojas buvo sėkmingas verslininkas ir visame mieste garsėjo kaip patikimas prekybininkas.

Tačiau nei vienas žmogus iki šios dienos net neįtarė, kad jis yra kabalistas ir man neduotas leidimas atverti jo vardą“.