• וזה שאמרו בתיקונים (תיקון ל' נתיב תנינא) וז"ל קומו ואתערו לגבי שכינתא דאית לכון לבא בלא סוכלתנו למנדע בה, ואיהי בינייכו. בעה''ס, הקדמה לספר הזהר Tikunim Zohar parašyta (Tikun 30): „Atsibuskite ir atsikelkite dėl šventos Šchinos, nes pas jus širdis tuščia, be suvokimo, kad pažinti ir suprasti Ją, nors Ji ir yra jumyse“. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą Zohar“)

מהות חכמת הקבלה ב, ג 

Kabalos išminties esmė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             2.

                                       Daug parcufų, sfirų ir pasaulių

Tačiau, iš to kas pasakyta, iškyla klausimas:
Jei ši išmintis turi tik vieną ypatingą ir išaukštintą tikslą, ką tada reiškia daugybė parcufų, sfirų ir visi tie besikeičiantys ryšiai tarp jų, kurie aprašyti kabalistinėse knygose?

Tačiau, jei mes paimsime bet kokį mažiausią mūsų pasaulio gyvą organizmą, kurio tikslas tik surasti sau maisto, kad galėtų trumpą laiką praegzistuoti ir pratęsti savo rūšį.
Taigi šiame organizme mes pamatysime sudėtingą sistemą:
tūkstančius tūkstančių įvairiausių komponentų ir veiksmų.
Kaip ištyrinėjo ir surado fiziologijos ir anatomijos specialistai.
O kiek dar yra funkcijų ir veiksmų, kurie nėra žinomi žmonijai?
Iš čia galime padaryti analogiją:
Kokia daugybė komponentų, funkcijų, veiksmų ir formų turi susijungti, kad galėtų įvykdyti ir atverti šį išaukštintą tikslą?!

                                                                  3.

    Du keliai – tvarkos: „iš viršaus į apačią” ir „iš apačios į viršų”

Taigi bendrai ši išmintis dalinasi į du lygiagrečius kelius – tvarkas lygius vienas kitam, kaip „du vandens lašai”.
Ir visas skirtumas tarp jų yra tas, kad vienas kelias leidžiasi „iš viršaus į apačią“ iki mūsų pasaulio, o kitas prasideda nuo mūsų pasaulio, ir kyla „iš apačios į viršų“.
Lygiai ta pačia tvarka ir komponentais, kurie nusileido iš „šaknų“, t.y. taip, kaip jie pasireiškė ir atsivėrė „iš viršaus į apačią“.

Taigi pirmas kelias – tvarka kabalistine kalba yra vadinamas:
pasaulių, parcufų ir sfirų vystymasis, su visais pastoviais, ar kintamais įvykiais.

Ir antras kelias – tvarka yra vadinamas:
pranašystės ir šventos dvasios pakopų pasiekimas (suvokimas).
Tai reiškia, kai žmogus nusipelno šių pakopų, jis privalo praeiti lygiai tais pačiais keliais ir pasiekti – suvokti kiekvieną sudėtinę dalį ir pakopą.
Taigi žmogus privalo iš lėto ir tiksliai praeiti visas tas pakopas, pagal tuos įstatymus, kurie buvo nustatyti jų sukūrimo „iš viršaus į apačią“ metu.
Tai reiškia, kad Kūrėjas žmogui neatsiveria iš karto, kaip atsiveria dalykai mūsų pasaulyje.
Tačiau Kūrėjas atsiveria žmogui per tam tikrą laiką, t.y. viskas priklauso nuo žmogaus „skaidrumo“.
Todėl žmogui, turi atsiverti visos pakopos, „paruoštos“ jau iš anksto „iš viršaus į apačią“.
Taigi šie Kūrėjo atvėrimo lygiai yra pasiekiami „vienas iš kito“ ir „vienas aukščiau kito“, kaip laiptų „pakopos“, todėl ir vadinami – „pakopomis“.