• ומצוה שיניחה (חנוכה חנוכה) בפתח הסמוך לפתח משמאל, שתהא מזוזה מימין ונר חנוכה משמאל, ונמצא שאדם מסובב במצוות. קיצור שולחן ערוך Priedermė yra padėti Chanukos žvakę prie išėjimo, kairėje, kad būtų Mezuza dešinėje, o Chanukos žvakė – kairėje, taip žmogus bus apsuptas priedermių. (Kicur Šulchan Aruch)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות יב  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 12.

Tačiau iš pirmo žvilgsnio galima suabejoti šiuo pasakymu,
juk sutinkame besimokančiu, kuriems nepadėjo vien tik mokymasis prieiti prie „lišma“.
Ir čia yra vienas niuansas:
Užsiėmimas „lo lišma“ turi būti toks,
kad žmogus tiki Kūrėju ir jo Tora, taip pat užmokesčiu ir bausme,
t.y. žmogus turi užsiimti Tora todėl,
kad Kūrėjas prisakė jam.

Tačiau parastai žmogus nevalingai įjungia mėgavimąsi sau šalia malonios dvasios Kūrėjui suteikimo.
Ir jei po užsiėmimo ir didelių pastangų Tora ir priedermėmis žmogui paaiškėja,
kad jis negavo naudos sau, jis gailisi tų pastangų.

Taip atsitinka todėl, kad žmogus iš pat pradžių neteisingai nukreipė savo mintis,
ir įtikino save, kad ir jis pats gaus naudos sau.
Todėl šis aspektas ir vadinamas „lo lišma“,
ir išminčiai leido pradžioje užsiėmti tokiu būdu.

Tačiau be jokių abejonių, jei žmogus dar nenusipelnė tikėjimo Kūrėju ir Jo Tora,
o yra paskendęs abejonėse ח''ו (chas ve šalom, neduok dieve),
ne apie jį kalbėjo išminčiai, kad iš „lo lišma“ ateis į „lišma“.
Ir ne jam pasakyta, kad „švytėjimas Toroje“ grąžina prie „gerumo“.

Tai reiškia, kad „švytėjimas“ Toroje šviečia tik tiems, kurie nusipelnė tikėjimo.
Ir ne tik, bet „švytėjimo“ dydis yra proporcingas žmogaus „tikėjimo“ stiprumo dydžiui.
Tačiau neturintiems tikėjimo ח''ו (neduok dieve) – atvirkščiai Tora tampa „mirties lašu“,
nes gauna iš Toros „tamsą“ ir „užtemsta“ jų akys.