• ומצוה שיניחה (חנוכה חנוכה) בפתח הסמוך לפתח משמאל, שתהא מזוזה מימין ונר חנוכה משמאל, ונמצא שאדם מסובב במצוות. קיצור שולחן ערוך Priedermė yra padėti Chanukos žvakę prie išėjimo, kairėje, kad būtų Mezuza dešinėje, o Chanukos žvakė – kairėje, taip žmogus bus apsuptas priedermių. (Kicur Šulchan Aruch)

הקדמה לספר הזהר יד  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                   14.

Iš tikro sielų egzistavime būtinai yra trys būsenos.
Pirma būsena.
Tai sielų egzistavimas Ein Sofe kūrimo mintyje, kai jau sielose yra ateities „Galutinio ištaisymo“ forma.

Antra būsena.
Sielų egzistavimas per 6000 metų, kai sielos yra padalintos į dvi sistemas, į „kūną“ ir į „sielą“.
Tada sieloms yra duotas darbas Toroje ir priedermėse, kad „apverstų“ norą gauti tik sau, esantį jose, ir ištaisytų jį į norą suteikti malonią dvasią Kūrėjui.
Tuo laikotarpiu ištaisymas yra tik „sieloms“, bet ne „kūnams“, t.y. turime pašalinti iš sielų visą „gavimo sau“ aspektą, nes tai yra „kūno“ esybė.
Ir sielose turi likti vien tik „noras sąlygoti“, nes tai yra esminė sielų noro forma.
Tuo metu netgi teisuolių sielos po mirties negalės mėgautis Gan Edene (Rojaus sode), ir tik po to, kai visas kūnas suirs žemėje.

Trečia būsena.
Tai galutinis sielų ištaisymas, po „prisikėlimo iš numirusių“.
Ir tada ateina pilnas ištaisymas ir „kūnams“.
Tai reiškia, tada kūnai „apverčia“ savo savybę, t.y. norą gauti tik sau, į visišką sąlygojimą.
Iš tikro tada kūnai tampa verti viso to gerumo ir malonumo, kuris yra „kūrimo mintyje“.
Ir dar, „formų sutapimo“ dėka, jie taip pat nusipelno ir „stipraus susiliejimo“ su Kūrėju.
Tai reiškia, kad „gavimas“ jau neturės „egoistinės formos“, bet bus vien tik noras suteikti „malonią dvasią“ Kūrėjui, nes Kūrėjui yra didelis malonumas, kai yra gaunama iš Jo.