• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                           51.

Iš tikro paaiškinome du „paslėpto Kūrėjo valdymo“, kurį jaučia žmonės,
aspektus, t.y. „viengubą paslėpimą“ ir „paslėpimą paslėpime“.
„Viengubas paslėpimas“ reiškia,
kad yra paslėptas Kūrėjo „veidas“, ir atverta tik Jo „nugara“.
Todėl tada tikima, kad Kūrėjas sąlygoja žmonėms kentėjimus kaip bausmę,
tačiau jiems sunku visada pažinti Kūrėją „iš nugaros“,
ir kartais yra ateinama prie prasižengimo.
Tačiau vis tik toks žmogus yra vadinasi „nevisiškas nusidėjėlis“.
Tai reiškia, kad žmogaus prasižengimai yra panašūs į klaidas,
nes ateina dėl daugelio kentėjimų,
ir jis dar tiki „valdymu užmokesčiu ir bausme“.

                                                                  52.

„Paslėpimas paslėpime“ reiškia,
kad netgi Kūrėjo „nugara“ yra paslėpta nuo žmogaus.
Tai reiškia, kad žmogus netiki Kūrėjo valdymu „užmokesčiu ir bausme“,
todėl jo daromi prasižengimai skaitosi kaip „tyčiniai nusikaltimai“.
Ir tokie žmonės vadinami „visiškais nusidėjėliais“,
nes jie neigia Kūrėją ir sako,
kad Jis visai „nevaldo ir neprižiūri“ savo kūrinių.
Ir tokie žmonės pripažįsta „avodą zarą“ (stabmeldystę),
kaip parašyta Toroje:
„Nes nusisuko į „kitus dievus“.