• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Rabi Davik Akohen  הרב דוויק הכהן זצק''ל

Ravas gaonas rabi Chaim Šaul Davik Akohen, sefardų bendruomenių išminčių ir kabalistų ravas bei vadovas, buvo paprašytas parašyti sutikimą mūsų mokytojo Baal aSulamo knygoms.

Ir pasakojama, kad savo sutikimą ravas rabi Davik Akohen davė tik po patikrinimo.

Ravas Baruchas Šalomas kartu su juo tris dienas mokėsi knygą „Mokymas apie dešimt sfirot“.

Rabi Davik Akohen tuo metu jau labai blogai matė, todėl ravas Baruchas skaitė jam, ir taip jie mokėsi.

Ravas Davik Akohen be galo mėgavosi nuostabia mūsų mokytojo Baal aSulamo šviesa ir „buvo tai jo gomuriui saldžiau už medų“.

Ir po to su džiaugsmu parašė savo sutikimą.

Draugystė su „Chazon Iš“   ידידות עם מרן ה"חזון איש"  זצוק''ל

1935 metais mūsų mokytojas Baal aSulamas persikėlė į Bnei Braką (miestas Tel Avivo rajone) ir čia įkūrė savo Mokymo namus.

Baal aSulamo duktė Bat Ševa Raichberd pasakojo:

„Mano tėvo mokiniai pastatė pastatą savo rankomis.

Pamenu, kaip mano brolis, ravas Baruchas Šalomas ir jo bičiulis rabi Jehuda Brandvainas keldavosi pirmą valandą nakties mokytis, o po to, iš karto po rytinės maldos, užsiimdavo statybomis.

Rabi Jehuda Brandvainas tuo laikotarpiu persikėlė į Bnei Braką, kad galėtų padėti Mokymo namų statymo darbuose, o po to vėl sugrįžo į Jeruzalę.

Tačiau nors ir sugrįžo į Jeruzalę, jis ir kiti mokiniai iš Jeruzalės pastoviai atvykdavo į Bnei Braką.

Maran „Chazon Iš“ (Abrahamas Ješaja Karelic, vadinamas „Chazon iš“ pagal savo parašytą svarbiausią kūrinį) gyveno priešais mūsų mokytoją Baal aSulamą.

Tarp jų užsimezgė didžiulė bičiulystė.

Pesacho šventės išvakarėse „Chazon Iš“ atėjo kepti macų pas Baal aSulamą krosnyje.

Pasakojo mums rabi Šmuel Auerbach, kad girdėjo iš vieno žmogaus, kuris gyveno pas „Chazon Iš“, jog vieną dieną atėjo pas jį Baal aSulamas, jie abu labai ilgai kalbėjosi.

Ir paskui visą tą dieną maran „Chazan Iš“ kiekvienam, kuris tik ateidavo, su didžiuliu entuziazmu sakydavo Toros žodžių paaiškinimą, kurį išgirdo iš mūsų mokytojo lūpų: „Toroje, knygoje Vajikra 7:3 parašyta: „Ir visas geriausias jos dalis paaukos man“.

Tai reiškia, kad žmogus turi dėti pastangas, kad priartėti prie Kūrėjo ir dėl šito paaukoti visa tai, kas jam brangiausia“.

Baal aSulamo mokinys rabi Abrahamas Aškenazi pasakojo: „Chazon Iš“ pastoviai susirašinėjo su Baal aSulamu.

Šiuose laiškuose „Chazon Iš“ klausdavo klausimus iš kabalos išminties, o Baal aSulamas į juos atsakydavo.

O aš buvau tas „paštininkas“, kuris perduodavau „Chazon Iš“ laiškus Baal aSulamui ir Baal aSulamo laiškus – „Chazon Iš“.

Rabi Zalman Lemberger pasakojo:

„Tuo laikotarpiu iškilo halachinis ginčas, susijęs su „cadi“ צ׳ raide: kaip ji turi būti rašoma Toros eilutėse, esančiose tfilinuose ir mezuzose.

„Chazon Iš“ prieštaravo kabalistams, kurie tvirtino, jog ją reikia rašyti taip, kad abi „galvos“ būtų nusuktos viena nuo kitos.

„Chazon Iš“ teigė, kad tai paprasčiausias Šabtajaus Cvi pridėjimas.

Baal aSulamas norėjo parodyti „Chazon Iš“, kad „cadi“ צ׳ šaknis nėra iš netyrų pasaulių, bet iš šventumo.  

Todėl jis nusiuntė atnešti jam iš kokio tai muziejaus senovinę Zohar knygą, ir parodė „Chazon Iš“, kad raidė „cadi“ צ׳ rašoma ten viena nuo kitos nusuktomis „galvomis“.

Tačiau „Chazon Iš“ vis tiek laikėsi nuomonės, kad reikia pakeisti halachos nustatymą, nes ten, kur yra ginčas tarp „pšat“ – paprasto, išorinio Toros aiškinimo ir kabalos (vidinio Toros aiškinimo), nustatymas priimamas pagal „pšat“.

Ir  „Chazon Iš“ jau nebesipriešino taip stipriai, kaip anksčiau.

Ravas Azrielis Chaimas Lembergeris pasakojo: „Kartą mūsų šventas mokytojas paaiškino vienam „Chazon Iš“ mokiniui Toros žodžius.

Mokinys atėjo pas savo mokytoją ir papasakojo jam, ką girdėjo iš Baal aSulamo.

„Chazon Iš“ džiaugėsi šiuo paaiškinimu, lyg būtų radęs didžiulį lobį.

Taip pasakė mūsų mokytojas Baal aSulamas tam mokiniui:

„Parašyta knygoje Berešit (49:16): „Pamatęs, kad poilsis geras, ir kad žemė maloni, jis palenkė savo nugarą, kad iškentėti nešulį“.

Paaiškinimas: Kūrėjas nori, kad Jam atiduotume tai, kas yra mums geriausia ir brangiausia.

Todėl Tora mums sako, kad Isacharas ieškojo paties geriausio dalyko, ir atrado, kad tai yra poilsis (ramybė).

„Jis palenkė savo nugarą, kad iškentėti nešulį“ – tai reiškia, kad atsisakė poilsio vardan Kūrėjo“.

Ši įžvalga buvo labai taikli ravui „Chazon Iš“, nes buvo žinoma, kiek daug jis deda pastangų Toros mokyme, ir kad tam jis atiduodavo visas jėgas.

Todėl jis taip džiaugėsi išgirdęs šių Toros žodžių paaiškinimą iš mūsų mokytojo Baal aSulamo“.