• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שערי קדושה חלק א שער ב 

„Šventumo vartai“, Pirma dalis, Antrieji vartai

ravas Chaimas Vitalis רב חיים ויטאל

4.

Išeina, kad yra keturios pagrindinės blogų savybių rūšys:

- Išdidumas (puikybė) su į jį įjungtu pykčiu;

- „Tuščios“ kalbos;

- Kūniškų malonumų geismas;

- Ir liūdesys (neviltis).

Visos keturios grupės išeina iš keturių klipot, kurios yra žemesnėje (pagrindinėje) sieloje.

Ir priešingai joms, yra keturios geros savybės, kurios taip pat išeina iš žemesnės (pagrindinės) sielos. Ir tai:

1) Kuklumas, visiškas nusižeminimas ir atsitraukimas nuo visų rūšių pykčio, išeinančio iš puikybės;

2) Visiškas tylėjimas, t.y. burnos atvėrimas tik mokantis Toros ir vykdant priedermes. Kalbėjimas tik būtinais dalykais, ar išreiškiant pagarbą žmonėms;

3) Visų „kūniškų aistrų“ niekinimas, netgi leidžiamų ir būtinų.

4) Taip pat pastovus džiaugsmas savo dalia, nes „viskas, kas daroma iš Dangaus, tik į gerą“.

Dar raginimas save džiaugtis Kūrėjo darbu, kaip parašyta:
„Džiaugiuosi aš Tavo žodžiais, kaip radęs didelį lobį (Tehilim 119 – 162).
Kaip pasakė mūsų mokytojai:
„Padaryk užsiėmimą Tora pastoviu dalyku, o darbą (pragyvenimui) laikinu“ (Avot 1 – 15).

Išeina, jei pas žmogų yra neištaisytos savybės (midot), jis yra „atskirtas“ nuo teisingo priedermių atlikimo, nes negali jų deramai įvykdyti.
Ir jei jas vykdys, tai nebus Dangaus vardu, o tik didelis vargas jam.
Apie tai parašyta:
„Auksinis auskaras kiaulės nosyje“ (Mišlei 11 – 22).
Nes kol kas žmogaus sielą yra užpildę klipot nešvarumai.

Apie tai pasakė išminčiai:
„Jei nusipelnė žmogus, (Tora) pasidarė jam gyvybės lašas, jei nenusipelnė, pasidarė jam mirties lašas ( Talmudas, Joma).
Ir dar, jei žmogus pergalės save šioje kovoje ir didelėmis pastangomis pašalins iš savęs blogas savybes, tada vykdys Torą Dangaus vardu.

Tada vadinsis absoliutus teisuolis, bijantis Dangaus, didvyris, nugalėjęs savo blogio instinktą.
Ir kai žmogus pripras prie naujo gyvenimo ir pašalins iš savęs visiškai blogas savybes.
Tai reiškia, kai jau jo siela nebegeis iš vis šių blogų savybių, bet įsigis geras savybes ir jau nebereikės jam kovoti su blogio instinktu.

Iš tikro, kai jau kūnas ir žemesnė (pagrindinė) siela bus visai išvalyta, nuo visų rūšių materialių (sielos) teršalų, kaip pasakyta apie Moše:
„Nusiauk nuo kojų batus“ (Šmot 3 – 5).
Tada apsirengs žmogus keturiomis raidėmis Havaja (הוי''ה) ir bus „šventas sostas“ ir Kūrėjo „vežimas“ (merkava).
Toks žmogus vadinsis mylintis Kūrėją, absoliutus chasidas, tobulas iš visų pusių.