• ומצוה שיניחה (חנוכה חנוכה) בפתח הסמוך לפתח משמאל, שתהא מזוזה מימין ונר חנוכה משמאל, ונמצא שאדם מסובב במצוות. קיצור שולחן ערוך Priedermė yra padėti Chanukos žvakę prie išėjimo, kairėje, kad būtų Mezuza dešinėje, o Chanukos žvakė – kairėje, taip žmogus bus apsuptas priedermių. (Kicur Šulchan Aruch)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Šventės

Simchat Tora

Vieną kartą, anksti ryte, mūsų mokytojas Baal aSulamas stovėjo prie Beit-kneset (Maldos namų) lango Bucharų kvartale.

Jis pasikvietė savo mokinį rabi Davidą Meincbergą ir parodė ranka, kad pažiūrėtų į vaizdą pro langą.

Lauke iš visų jėgų su Toros ritiniais rankose šoko ir šokinėjo didelis būrys žmonių.

Tarė tada Baal aSulamas:

„Pažiūrėk, kaip jie šoka „lišma“ („lišma“ – dėl pačios Toros).

Rabi Davidas paklausė:

„Kaip gali būti, kad paprasti žmonės šoktų „lišma“?

Baal aSulamas jam atsakė, jog tie žmonės nejaučia jokio skonio ir malonumo Toroje, todėl jų šokis yra „lišma“, visiškai be naudos sau...

Tačiau jei iš Toros mokymosi jiems būtų koks tai malonumas, jie šoktų „lo lišma“ (ne dėl pačios Toros), bet dėl savo malonumo.

Taigi, galima pasakyti, kad būtent tiems, kurie nedirba Kūrėjui, jiems yra lengva džiaugtis Tora, nes iš tikrųjų jie neturi ryšio su Tora ir jos mokymu.

O tie, kurie dirba Kūrėjui ir yra susijungę su Tora tam, kad semtų iš jos „švytėjimą, sugrąžinantį prie gerumo“, jiems yra žymiai sunkiau džiūgauti ir linksmintis su Tora.

Taip yra todėl, kad Tora liepia dėti visas pastangas tam, kad anuliuoti savyje egoistinę meilę sau ir ateiti prie meilės artimui, o tam kūnas priešinasi iš visų jėgų.

Tuo tarpu tie, kurie neturi jokio santykio su švytėjimu, esančiu Toroje, jiems nėra ir jokio poreikio išeiti iš egoistinės meilės. Jie tik nori Toros dėka pasiekti turtus ir garbę šiame pasaulyje bei geresnę vietą kitame pasaulyje.

Tad šiems žmonėms nėra jokio pasipriešinimo iš kūno pusės, ir jie gali pilnai džiaugtis Tora ir linksmintis su ja.

Mūsų mokytojas pats šokdavo su Tora per kiekvieną „hakafą“ (per Simchat Tora šventę sinagogoje dainuojant ir šokant su Toros ritiniais rankose atliekama „hakafot“ – septynis kartus einama aplink „bimą“ – paaukštinimą, amt kurio stovi „Aron kodeš“ – Toros ritinių talpykla).

Jo šokis buvo labai ypatingas, jis visas tarsi liepsnojo prieš Pasaulio Kūrėją.

Ir nors paprastai nedarydavo jokių ypatingų judesių, nes visada stengėsi išlikti ypač kuklus, tačiau per Simchat Tora šventę šokdavo energingai ir audringai, iškeldamas save į aukštumas.

Tai buvo tarno, visiškai susijungusio su savo ponu, šokis.

Beje, pasakojama, kad mūsų mokytojas Baal aSulamas sugriežtindavo „Kidušą“ prieš „hakafot“, tačiau tik tiems mokiniams, kurie į viską žiūrėjo paprasčiau, o tiems, kurie buvo pernelyg  skrupulingi, draudė sugriežtinti.