• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

Chanuka

Pilnas Halelis ir Toros skaitymas

Kiekvieną Chanukos dieną, rytinėje maldoje, po „Šmone-esre“, skaitomas pilnas „Halelis“.

Prieš jį ir po jo yra pasakomi palaiminimai.

O pačioje „Šmone-esre“ (taip pat kaip ir „Birkat-amazon“ po kiekvienos Chanukos trapezos) yra skaitoma „Al anisim“ – padėkos malda, charakterizuojanti šią šventę. 

Kiekvieną Chanukos dieną sinagogoje yra skaitoma Tora.

Tam pakviečiami trys žmonės ir skaitoma ištrauka, kuri kalba apie Miškano (Susirinkimo Pastogės) pašventinimą ir tarnystės jame Kūrėjui pradžią.

Šitam tikslui 12-os Izraelio giminių vadai paaukojo ypatingas aukas ir kiekvieną iš aštuonių dienų yra skaitoma tam tikra ištrauka, kurioje išvardinamos šios aukos. 

Paskutinę dieną skaitoma dalis, prasidedanti žodžiais „Aštuntą dieną“ ir skaitoma iki pat šios dalies pabaigos (iš knygos Bemidbar).

Tada yra pridedama dar keletas eilučių (iš kitos šios knygos dalies), kuriose kalbama apie tai, kaip vyriausiasis šventikas Aronas uždegdavo Menorą Susirinkimo Pastogėje.

Šis pasakojimas susijęs su Chanukos įvykiais – juk Chašmoniečiai buvo šventikai, tai yra tiesioginiai Arono palikuonys, jie pašventino Šventyklą ir vėl uždegė Šventyklos Menorą.

Šiame įvykyje galima pamatyti istorinio ciklo, prasidėjusio Susirinkimo Pastogės pašventinimu, užbaigimą. 

Chanukos Šabato metu yra imami du Toros ritiniai (o jei jis sutampa su teveto mėnesio roš-chodeš – tai trys).

Iš pirmojo ritinio yra skaitomas tas skyrius, kurį priklauso skaityti šį Šabatą, iš antrojo – „maftiras“, šią dieną atitinkanti ištrauka iš Chanukos Toros skaitymo.

Paprastai šį Šabatą „haftara“ neskaitoma, o jei Chanukos Šabatas sutampa su roš-chodeš, tai ir ta „haftara“, kuri visada skaitoma esant tokioms aplinkybėms, taip pat yra neskaitoma.

Chanukos Šabatui yra speciali „haftara“, iš pranašo Zacharijo knygos.

Bendra taisyklė sako, kad jeigu reikia rinktis tarp kažko pastovaus ir nedažnai vykstančio – pastovus yra svarbesnis. Tačiau šiuo atveju yra atvirkščiai, ir tai yra dėl didelio stebuklo garsinimo.

Jei pirma Chanukos diena yra per Šabatą, tai ir paskutinė bus per Šabatą.

Aštunta Chanukos diena vadinasi „Zot Chanuka“ („Tai – aukuro pašventinimas“) – pagal pirmus Toros ištraukos, kuri skaitoma tą dieną, žodžius. 

Taip pat ir antrajam Chanukos Šabatui yra ypatinga „haftara“: ištrauka iš pirmos Malachim knygos, kuri pasakoja apie Šventyklos pastatymą Karaliaus Šlomo laikais.

„Dmei Chanuka“

Be įstatymų, kaip reikia sutikti Chanuką, yra daug papročių, susijusių su šia švente.

Paplitęs, pavyzdžiui, paprotys valgyti per Chanuką spurgas arba blynus, keptus augaliniame aliejuje.

Šis paprotys primena apie tai, kad Chanukos stebuklas susijęs būtent su aliejaus ąsočiu. 

Tam, kad ir vaikai pajustų šventinę Chanukos atmosferą, priimta jiems tomis dienomis dovanoti „dmei Chanuka“ – pinigus, kuriuos jie gali naudoti savo nuožiūra.

Taip pat priimta vaikus iš užsiėmimų išleisti namo anksčiau, nei įprasta. 

Per Chanuką vaikai žaidžia ypatingus žaidimus.

Pats žinomiausias – žaidimas Chanukos sukučiu, סביבון svivon.

Jis daromas kaip kubas, ant kurio keturių šonų užrašytos raidės נ, ד, ה, ir פ: pirmos žodžių נס  גדול היה פה  raidės („didelis stebuklas įvyko čia“). 

Ne Izraelyje vietoje raidės פ rašoma raidė ש ir tokiu būdu yra padaroma abreviatūra  נס  גדול היה  שם („didelis stebuklas įvyko ten“, t.y. ne Izraelyje).

Chanukos periodu leidžiama dirbti, tačiau tomis dienomis patariama ilsėtis, ir labai daug kas išnaudoja šį laiką aplankant vietas, susijusias su Chanukos įvykiais (pvz.: Modiną).