• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

Pesacho išvakarės   ערב פסח

Šią dieną priimta atsikelti anksčiau – juk reikia tiek daug nuveikti.

Tais laikais, kai stovėjo Šventykla, Pesacho išvakarės buvo šventinė diena – diena, kai buvo aukojamos Pesacho aukos. Aukojimo metu buvo skaitomas „Halelis“, ir todėl ir dabar antroje Pesacho išvakarių dienos pusėje reikia užbaigti visus darbus (aišku, išskyrus macos kepimą ir pasiruošimą šventei).

Išminčiai tam teikė tokią svarbą, kad nustatė, jog „tas, kas dirba Pesacho išvakarėse, gyvenime nepamatys palaiminimo“...

Šią dieną reikia įvykdyti šias priedermes: „chameco sudeginimą“, „chameco“ pardavimą, macos kepimą ir stalo sederiui ruošimą.

Ryte, „Šacharit“ maldoje neskaitoma „Padėkos aukojimo daina“ ir „Šlovinanti daina apie Davidą“.

Halacha nurodo vyrams-pirmagimiams pasninkauti šią dieną.

Šio nurodymo turi laikytis ne tik tie, kurie yra pirmagimiai pas tėvą, bet ir pirmagimiai pas motiną.

Šio pasninko tikslas – priminti apie pirmagimių išsigelbėjimą, kai buvo naikinami pirmagimiai Egipte ir kad jie turi būti dėkingi Kūrėjui.

Be to, pirmagimiams, dalyvaujantiems šventėje kokios nors priedermės proga – apipjaustymo ar tam tikro Talmudo traktato užbaigimo proga – leidžiama valgyti.

Todėl priimta sinagogose tos dienos ryte rengti iškilmes Talmudo traktato užbaigimo proga. Iškart po „Šacharit“ organizuojama pamoka, kurios metu mokomasi paskutinių to traktato eilučių ir pirmagimiai jų atidžiai klausosi, o po to dalyvauja vaišėse šio įvykio garbei, kas duoda teisę jiems valgyti visą tą dieną.

Stengiamasi tą rytą maldą „Šacharit“ užbaigti anksčiau – juk reikia dar papusryčiauti iki kol baigsis laikas, kai galima valgyti „chamecą“ – tai keturių valandų po saulės patekėjimo periodas.

Izraelyje šis laikas baigiasi maždaug apie 9 valandą, tačiau kiekvienais metais reikia pasitikrinti kalendoriuje tikrą laiką.

Po pusryčių surenkami „chameco“ likučiai ir atliekama „chameco“ pardavimo procedūra.

Šeštos valandos po saulės patekėjimo pradžioje – Izraelyje tai truputį po 11 valandos – sudeginamas „chamecas“ ir skaitomas teisių į „chamecą“ atsisakymas („Visas „chamecas...“ ir t.t.), bet tai truputį kitas variantas, nei buvo skaitomas vakare.

Kadangi išminčiai sako: „Kiekvienas žmogus turi apsišvarinti prieš šventę“, Pesacho išvakarėse reikia atlikti „mikva“.

Taip pat Pesacho išvakarėse daugelis stengiasi apsikirpti, kadangi Pesacho šventė pradeda „Sfirat haomer“ periodą, kai negalima kirptis. Apsikirpti reikia iki vidurdienio.

Po vidurdienio kepama macat-micva ir pradedama ruoštis sederiui. Beje, Pesacho išvakarėse draudžiama valgyti net tik „chamecą“, bet ir macą.

Ir geriausia iš vis apriboti maistą – kad vakare, Pesacho metu su dideliu apetitu valgyti macą.

Ir taip, Pesacho išvakarės – tai vienintelė diena metuose, kai nėra pasninkaujama (išskyrus pirmagimius), bet ir nevalgoma nei duona, nei maca...

Reikia pridurti, kad tie, kurie valgo macą ištisus metus, nebevalgo jos nuo nisano mėnesio pradžios.

Šventės pavadinimai      שמות החג

Ši šventė turi keturis pavadinimus:

1. Avivo (pavasario) šventė;

2. Laisvės šventė; 

3. Macot šventė;

4. Pesach.

Avivo (pavasario) švente jis vadinasi todėl, kad vyksta būtent pavasario mėnesį, gamtos klestėjimo laiku, kai laukuose sunoksta derlius.

Juk po pirmos šventės dienos į Šventyklą reikia pristatyti omerą – tam tikrą kiekį naujo miežių derliaus.

Laisvės švente jis vadinasi todėl, kad pažymi išėjimo iš Egipto vergovės datą.

Neatsitiktinai ši šventė maldynuose vadinama „mūsų išsivadavimo laiku“ (tuo tarpu Sukot vadinama „mūsų džiugesio laiku“, o Šavuot – „Mūsų Toros dovanojimo laiku). 

Macot švente vadinasi todėl, kad tuo laiku negalima valgyti „chameco“, o pirmąją šventės naktį reikia valgyti macą (ivritu dgs. – מצות macot) – kaip prisiminimą apie macą, valgytą skubiai pasitraukiant iš Egipto.

Ir galiausiai – Pesachu ši šventė vadinama pagal ypatingo aukojimo pavadinimą, atliekamo 14 nisano dieną.

Šis aukojimas atspindi prisiminimą apie stebuklą, kurį Kūrėjas atliko Izraeliui Egipto „pirmagimių išnaikinimo“ bausmės metu.

Tą naktį Egipte nebuvo nei vienų namų, kuriuose nebūtų miręs pirmagimis – „nuo faraono pirmagimio, kuris turi sėdėti soste, iki kalinio, sėdinčio belangėje ir visi gyvulių pirmagimiai“ – išskyrus judėjų namus.

Pasakyta Toroje, kad atlikdamas „pirmagimių bausmę“ egiptiečių namuose, Kūrėjas praleido (פסח) judėjų namus.

Todėl šventinė auka ir visa šventė vadinasi Pesachas. 

Toroje ši šventė vadinama macot švente, tačiau išminčiai vadina ją tiesiog Pesachu.

Kodėl taip yra?

Talmude, traktate „Brachot“ pasakyta, kad „tfiline“, kuris yra uždedamas paties Kūrėjo, yra parašyta viena eilutė: „Ir kas, kaip Tavo tauta, Izraelis, viena tauta žemėje?“

Pasakė Kūrėjas judėjams: „Jūs paskelbėte Mano vardą žemėje – o Aš paskelbiu jūsų vienybę taikoje. Jūsų „tfilinuose“ parašyta: „Klausyk, Izraeli, Kūrėjas – mūsų Dievas, Kūrėjas – vienas“. Ir Aš rašau Mano „tfiline“: „Ir kas, kaip Tavo tauta Izraelis, vieninga tauta žemėje?“ Iš čia matyti abipusės meilės ir pagarbos jausmas tarp Kūrėjo ir Jo tautos. Ir apie šią vienybę taip pasakyta knygoje Šir aŠirim: „Aš priklausau mano mylimajam, o jis – man“.

Taip yra ir su Pesachu: Kūrėjas vadina jį Toroje macot švente, kad pabrėžti judėjų nuopelną, kai besąlygiškai klausė Jo Egipte, kai Jis liepė paaukoti Pesacho auką ir išeiti iš Egipto: jie taip paskubėjo įvykdyti Jo įsakymą, kad tešla nespėjo išrūgti ir jie valgė macą.

O iš kitos pusės – Pesacho pavadinimu norima pabrėžti ne savo nuopelnus, o Kūrėjo malonę, Kuris išgelbėjo jų namus Egipte nuo „pirmagimių bausmės“.

Sederis    ליל הסדר

Po „Maarivo“, kuriame yra skaitoma šventinė „Amida“ (o chasidinėse sinagogose taip pat ir „Halelis“), reikia pradėti pasiruošimą svarbiausiam Pesacho įvykiui – sederiui.

Jau nuo seno sederis tapo Pesacho simboliu.

Daugybė įstatymų yra susiję su juo: ir tų, kurie užrašyti Toroje, ir tų, kurie nustatyti išminčių - daugybė šios nakties papročių duoda galimybę vėl išgyventi praeities įvykius. 

Namuose turi būti balta staltiese užtiestas ir pačiais gražiausiais stalo įrankiais papuoštas stalas, ant kurio – taurės pagal dalyvių skaičių, o centre – ypatinga – „Elijahu taurė“.

Uždengtos specialiomis servetėlėmis ant stalo padedamos macos, ant kėdės žmogaus, kuris ves sederį, padedamos pagalvėlės.

Prieš vedantįjį ant stalo padedamas ypatingas dubuo – keara, kuriame sudedama viskas, kas reikalinga sederiui.

Šalia padedamas dubuo su sūdytu vandeniu ir servetėle, kurioje bus paslepiamas „afikomanas“. 

Namų šeimininkė uždega žvakes nuo ugnies, uždegtos dar prieš sutemstant, palaimindama: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir prisakęs mums uždegti šventines žvakes“.

Tada pasako „Šeechejanu“, turėdama omenyje, kad šis palaiminimas skirtas taip pat ir visoms priedermėms, kurios yra atliekamos kartą metuose.

Namų šeimininkas pasako „Šeechejanu“ Kidušo metu. 

Jei pirma Pesacho diena sutampa su Šabatu, tai žvakės uždegamos dar prieš prasidedant Šabatui ir palaiminimas tada kitoks: „...uždegti Šabato žvakes ir šventines žvakes“.

Per šventę palaiminimas pasakomas prieš uždegant žvakes, bet jei ji sutampa su Šabatu, tai pirma uždegamos žvakės ir tada sakomas palaiminimas. 

Sederio naktį yra atliekamos dvi Toros priedermės: macos valgymas pirmąją Pesacho naktį ir pasakojimas apie išėjimą iš Egipto.

Pirmosios priedermės įvykdymui ant stalo padedamos trys macos, uždengtos specialia servetėle.

Minimalus kiekis, kurį būtina suvalgyti sederio metu (o už Izraelio ribų – ir antrąją Pesacho naktį taip pat) – tai kazait, tai yra ne mažiau 25 gramų.

Antrąją priedermę – pasakoti šią naktį apie išėjimą iš Egipto – tiesiogiai nurodo Tora: „Ir papasakosi savo sūnums tą dieną taip: dėl šios priedermės įvykdymo padarė Kūrėjas man tai išeinant iš Egipto“.

Tiesa, atsiminti apie išėjimą iš Egipto reikia visada, kaip pasakyta Toroje: „Kad atsimintum tu išėjimą iš Egipto visas tavo gyvenimo dienas“.

Ir ši priedermė yra vykdoma kiekvieną dieną skaitant „Šma“, tačiau priedermė pasakoti yra skirtingas dalykas.

Priedermę „...ir papasakosi savo sūnums“ galima vykdyti tik „tą dieną“, kai „Pesacho auka, maca ir „maror“ yra prieš tave“, tai yra sederio metu, kai reikia valgyti Pesacho aukos mėsą, macą ir „maror“.

Kad kuo geriau atlikti šią užduotį – įdomiai papasakoti apie išėjimą iš Egipto, nepraleidžiant nei vienos svarbios detalės, išminčiai sudarė Agada, pasakojimą apie išėjimą.

Agadoje pasakojama apie istorinį tos epochos foną, apie tai, kaip judėjai atėjo į Egiptą, apie dešimt bausmių, Kūrėjo pasiųstų Egiptui, apie Raudonosios jūros perskyrimą – iki to, kaip išsilaisvinusi judėjų tauta iš Kūrėjo rankų gavo Torą ir įėjo į pažadėtą jiems Izraelio žemę.