1885 m. (5646 metais 5-tą tišrei mėnesio dieną pagal judėjų kalendorių) – rabi Jehuda Leib aLevi Ašlago gimimo diena, gimė Varšuvoje.
1898 metai – tapo Mišnos ir Toseftos žinovas, dar prieš sukankant 14 metų.
1903 metai – pirmą kartą su admor iš Prusovo nuvyko pas admor Isacharą Dov iš Belzo.
1904 metai – didieji Varšuvos rabinai suteikė jam rabino įšventinimą.
1905 metai – sukūrė šeimą su Rivka Ruiz Abramovič.
1907 metai (5667 metais 7 švato mėnesio dieną) – gimė pirmagimis sūnus rabi Baruch Šalom, jis užėmė savo tėvo vietą po jo mirties ir tęsė jo kelią.
1921 metai eliulio mėnesio roš-chodeš – išvyko iš Varšuvos į Izraelį.
1921 metai 16 tišrei (Sukot šventės chol-amoed (tarpšventiniu laikotarpiu) – mūsų mokytojas, būdamas 36 metų, atvyko į Šventą žemę. Apsigyveno judėjų kvartale, Jeruzalės senamiestyje. Tuo laikotarpiu mokėsi „Chajei olam“ ješivoje.
1923 metais persikėlė į Givat Šaul rajoną, kur buvo paskirtas rabinu ir teisėju bei tarpininku teisminiuose ginčuose.
1924 metais mūsų mokytojas Baal aSulamas grįžo į Lenkiją, kad parsivežtų dalį ten pasilikusių savo vaikų.
1926 metais vienas išvyko į Londoną ir gyveno ten beveik du metus. Čia būdamas sukūrė savo komentarą Ari knygai „Ec chaim“ „Veidas šviečia“ ir „Veidas paaiškina“.
1927 metai – Ari knygos „Ec chaim“ su Baal aSulamo komentarais „Veidas šviečia“ ir „Veidas paaiškina“ išspausdinimas.
1928 metai – grįžo į Izraelio žemę, į Givat-Šaul.
Po to iš Givat-Šaulio persikėlė į „Batei Varša“ rajoną, netoli „Mea šearim“ (ultraortodoksų kvartalo). Ten gyveno Meincbergų šeimos kaimynystėje.
Paskui vienas, be šeimos, išvyko į Tel Avivą, o rabanit (ravo žmona) su visais vaikais liko Jeruzalėje, nes šios Baal aSulamo gyvenamos vietos buvo laikinos.
1931 metai – persikėlė į Tel Avivo rajoną Neve Šalom, esantį netoli Jafos. Tada prie jo prisijungė visa šeima. Jie savo rankomis pastatė savo mokytojo Beit midrašą (Mokymo namus). Jo anūkė pasakojo, jog visi šeimos nariai ėmėsi šios šventos misijos, moterys ir vaikai nešiojo cemento kibirus bei lentas ir užsiėmė statybomis. Ten, kur apsigyvendavo mūsų mokytojas, ten būdavo Beit-kneset (Maldos namai), kur jie meldėsi ir mokėsi. Kas liečia paskutinį atvejį, tai iš visko sprendžiant, nebuvo galimybės įrengti Beit-knesetą Baal aSulamo bute, todėl reikėjo jį pastatyti atskirai.
1932 metai – parašė knygą „Matan Tora“ („Toros dovanojimas“) ir pradėjo rašyti milžinišką savo kūrinį, paaiškinantį visus Ari raštus, pavadinimu „Mokymas apie dešimt sfirot“. Iškart po to, kai Baal aSulamas baigė rašyti „Įvadą į mokymą apie dešimt sfirot“, pradėjo rašyti „Beit šaar akavanot“. Tai taip pat švento Ari raštų komentaras.
1935 metais mūsų mokytojas persikėlė į Bnei Braką (miestas Tel Avivo rajone) ir čia gyveno išminčiaus „Chazon iš“ (Abrahamas Ješaja Karelic, vadinamas „Chazon iš“ pagal savo parašytas knygas) kaimynystėje.
Po to Baal aSulamas grįžo į Jeruzalę ir apsigyveno Ben Davido gatvėje, po to – Jechezkelio gatvėje.
1939 metais mūsų mokytojas persikėlė į Šlomo Musajof gatvę, Bucharų rajone ir čia gyveno Antrojo pasaulinio karo metu.
1942 metais Baal aSulamas pradėjo rašyti Zohar knygos komentarą „aSulam“.
1945 metai – grįžo į Tel Avivą, apsistojo Javne gatvėje ir ten gyveno Išlaisvinimo karo metu.
1951 metai – persikėlė į paskutinę savo gyvenamą vietą, į Balforo gatvę Tel Avive.
1952 metai – užbaigiamas rašyti Zoharo komentaras „aSulam“.
1954 metų Jom-Kipuras – Baal aSulamo mirties diena.
1954 metų tišrei mėnesio 28 diena – mūsų mokytojas rabi Baruchas aLevi paskiriamas admor („admor“ – „mūsų mokytojas ir mūsų rabi“), vietoje savo tėvo.