Šventasis Zoharas (Vajišlach) sako:
„Kai ateina žmogus išsityrinti, anuliuojasi „blogio instinktas“ prieš jį,
ir „dešinė“ (gėrio pusė) valdo „kairę“ (blogio pusę).
Tada abu gėrio ir blogio instinktai apsijungia,
kad saugoti žmogų visuose jo keliuose.
Apie tai parašyta:
„Savo angelams įsakys saugoti tave visuose keliuose“ (Tehilim 91 – 11).
Reikia suprasti, kaip gi gali „blogio instinktas“ saugoti žmogų, ir vesti jį tiesiu keliu?
Juk jis (blogio instinktas) pataria žmogui,
kad nereikia eiti Toros keliu.
Taip pat silpnina žmogų visur ir pataria jam rūpintis tik savo egoizmu.
Iš tikro kokia pagalba iš „blogio instinkto“?
Tačiau „kritimų“, kuriuos gauna žmogus, esmė yra ta,
kad „blogio instinktas“ duoda žmogui svetimas Toros dvasiai mintis,
kad suteikti žmogui „postūmį“ dvasiniame darbe.
Tai reiškia, kad žmogus neturi pasitenkinti „mažuma“.
Ir kai žmogus vykdo tik „veiksmo priedermes“,
jam švyti „švytėjimas“ iš aspekto מקיף (mekif, supantis).
Šis „švytėjimas“ duoda žmogui pasitenkinimą,
kad nejaustų jokio trūkumo dvasiniame darbe.
Tačiau, jei žmogus nori „asmeniško ryšio“ su Kūrėju,
t.y. kad net ir žmogaus intencija būtų „Dangaus vardu“,
tada iš viršaus „pasako“ žmogui, kad jis yra netvarkoj.
Todėl tada žmogus įeina į „kritimą“ ir pamato savo „tikrą padėtį“,
ir pradeda ieškoti patarimų, kaip galima išeiti iš „meilės sau“.
Išeina, kad jei ne blogio instinktas, įvedęs jį į „kritimą“,
žmogus negalėtų pasiekti savo kūrimo tikslą – „susiliejimą“ su Kūrėju.
Todėl išeina, kad „blogio instinktas“ irgi yra „Kūrėjo angelas“.
Tai reiškia, kad „blogis“ yra Kūrėjo „pasiuntinys“,
saugantis žmogų, kad nepasiliktų „domem de kduša“,
t.y. „negyvo lygio“ dvasinėje būsenoje.
Ir tada žmogui atsiranda poreikis eiti į „priekį“.
Apie tai ir pasakyta:
„Savo angelams įsakys saugoti tave visuose keliuose“.
Tai reiškia, kad net ir „blogio instinktas“ tampa Kūrėjo „pasiuntiniu“,
saugojančiu žmogų.