• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שלבי הסולם, תלמוד בבלי, ברכות, הגורם לתפילה  

Šlavei haSulam „Maldos veiksnys“

ravas Baruchas Ašlagas הרב ברוך שלום הלוי אשלג

(Ištraukos)

2.

Žmogus turi sakyti „Jei ne dabar, tai kada?“
Tai reiškia, kad žmogui draudžiama laukti palankesnio laiko,
kada: „Jis galės pradėti eiti šventumo keliu“.
Apie tai pasakė išminčiai:
„Tegul nesako žmogus, kai bus proga (nusiteikimas), pradėsiu mokytis,nes gali tokios progos (nusiteikimo) nebūti iš vis“ (Avot 2 – 5).

Tačiau jau po veiksmo žmogus privalo tikėti „asmeniniu valdymu“.
Tai reiškia, kad ne žmogus pirmas kreipėsi į Kūrėją,
bet Kūrėjas kreipėsi į žmogų.
Todėl priežastis priartinti žmogų atėjo iš Kūrėjo pusės,
t.y. reikia žinoti, kad Kūrėjas girdi visas maldas,
ir priartino žmogų dar prieš tai, kai jis kreipėsi į Kūrėją.
Tai vadinasi: „Dar prieš tai kai pašauks Mane,
Aš jau jiems atsakysiu“.

Iš tikro, jei žmogus pajuto save „žemai nupuolusį“,
t.y. atitrūkime nuo Kūrėjo, tai reiškia,
kad Kūrėjas atsiuntė žmogui tokį jausmą.
Tai yra tam, kad žmogus galėtų prašyti pagalbos iš Kūrėjo.
Todėl, kai ateina žmogui mintis, kad jis nutolęs nuo Kūrėjo,
ir jis nori melstis, kad Kūrėjas priartintų žmogų,
jis pirmiausiai turi pašlovinti Kūrėją.

Iš tikro žmogui reikia padėkoti už tai,
kad Kūrėjas šaukia žmogų ir nori priartinti prie Savęs.
Po tokių minčių reikia suprasti,
kad tai Kūrėjas siunčia žmogui teisingas mintis.
Apie tai ir pasakė išminčiai:
„Visada žmogus pirmiausiai pašlovins Kūrėją, o paskui melsis“.

Todėl, kai žmogui „gimė“ mintis apie dvasingumą,
jis turi iškart „pašlovinti ir padėkoti Kūrėjui“.
Ir paskui žmogus turi pamatyti, kad trūksta jam supratimo Toroje, bei žinojimo: Kas yra tiesa ir melas, ir „Tada melstis Kūrėjui“.