• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שלבי הסולם כי תבוא הימין והשמאל הם בסתירה  

Šlavei haSulam „Kairė ir dešinė yra konfikte“

ravas Baruchas Ašlagas הרב ברוך שלום הלוי אשלג

(Ištraukos)

Iš tikro, nors visos būsenos yra viename žmoguje,
tačiau jos yra dviejuose laikuose.
Todėl yra laikas, kai žmogus turi būti nusižeminęs,
ir yra laikas, kai žmogus turi būti didybėje.

Kaip pasakė Baal Sulamas, dvasinis darbas visada dviejuose prieštaravimuose:
1) Parašyta: „Būk labai labai nusižeminęs“ (Avot),
todėl svarbiausia žmogaus darbe stengtis būti nusižeminusiam.
2) Taip pat parašyta: „Tegul kyla į didybę jo širdis Kūrėjo keliuose“ (Tehilim).
Išeina, kad žmogus turi būti didybėje, t.y. stengtis būti išdidus,
nežiūrėti į daugumą, o stengtis išsiskirti iš masės.

Kaip gi gali būti du prieštaravimai viename žmoguje?
Tačiau čia reikia paaiškinti,
kad kalbama apie du laikus vienas paskui kitą.
Ir kam žmogui šis prieštaravimas?
Kodėl neužtenka arba nusižeminimo, arba didybės?
Atsakymas tas, kad mes, norintys pasiekti dvasingumą,
turime eiti dviem linijom: „kaire“ ir „dešine“,
nors jos prieštarauja viena kitai.

Iš tiko gyvybinių jėgų dvasiniam darbui žmogus gauna iš „kairės“ linijos,
todėl tada (kairėje), žmogus turi pasakyti:
„Tegul kyla į didybę jo širdis Kūrėjo keliuose“.
Tai reiškia, kad žmogus turi nežiūrėti į visumą, bet suprasti,
kad jis turi stengtis būti aukštesnėje pakopoje nei masė.
Tačiau tai tik tada, kai žmogus randasi kairėje linijoje.

Tačiau paskui žmogus turi „pereiti“ į „dešinę“ liniją,
ir elgtis, kaip sakė išminčiai:
„Būk labai labai nusižeminęs“.
Tai yra todėl, kad iš tikro žmogus turi jaustis „žemai kritęs“.
Ir tada jis turi žinoti, kad jis ne svarbesnis už kitus,
bet džiaugtis tuo, kad davė jam „iš viršaus“ norą ir jėgų,
nors truputį užsiimti Tora ir priedermėmis.
Apie tai parašyta: „Ir džiaukis visu šiuo gerumu“.
Todėl reikia džiaugtis net nežymiais dalykais.
Būtent šis prieštaravimas ir duoda reikiamą rezultatą, pasiekti kūrimo tikslą,
t.y. „suteikti gerumą kūrinijai“.

Dar reikia žinoti, kad dešinė – tai tobulumo aspektas,
todėl ženkliai didesnę dienos dalį reikia būti „dešinėje“.
Tačiau žmogus gali naudotis tobulumo aspektu tik tada,
kai jis gali nusižeminti.
O „kaire“ linija žmogus turi naudotis,
kai jis yra didybės ( Kūrėjo valdymu) aspekte,
ir save jaučia trūkume.