• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

תקעו בחודש שופר בכסה ליום חגנו 

„Pūskite šį mėnesį šofarą, nustatytu laiku (uždengtą) šventės dieną“

ravas Adamas Sinajus

Koks ryšys tarp norimo ištaisymo ir šofaro ?

Kiekvieną Roš aŠaną (Naujus metus) pasauliai grįžta į savo „pradinę padėtį“,
t.y. kokia buvo malchut (pasaulis) ketvirtą Kūrimo dieną.
Tai reiškia tada atsiveria: teismas, kritika ir trūkumai be jokios galimybės juos „užpildyti“ gerumu.
Todėl Kūrėjas liepė Izraeliui (Isra El – einantis tiesiai į Kūrėją) pūsti šofarą,
kad „pasaldinti“ šiuos teismus.

Su šofaro pūtimu susižadina „vidurinė linija“ – „Jakovo savybė“,
kuri ateina „subalansuoti“ „Icchako savybės“griežtumą.
Ir tai yra pasiekiama šofaro pagalba, užuomina į biną,
kuri yra „gailestingumo“ savybė.
Tai reiškia, kad ateina bina ir „pasaldina“ griežtumą bei teismus.

Vidinis šių dalykų aspektas.
Šofaro dėka yra „sutelkiamas“ potencialas ir viltis žmogui išeiti iš savo blogos būsenos.
Tai reiškia išeiti iš savo bejėgiškumo, iš matymo,
kad „viskas tik blogai“, iš nuojautos,
kad žmogui niekada gyvenime nepasiseks,
nes „griaunanti neviltis“ nuleidžia žmogų į „pragaro gelmes“.

Kiekvienas iš mūsų turime savyje surasti šofarą – tą jėgą,
kuri pasakytų žmogui šofaro garsu (balsu) – pasistenk tapti geresniu.
Rask jėgų išgirsti, priimti kritiką ir trūkumus.
Surask jėgų darbui, t.y. viso blogio savyje likvidavimui!
Tai reiškia, kad iš kritikos ir trūkumų reikia pastatyti gyvenime „mažas“ ir „dideles“ užduotis šių problemų sprendimui.
Kiekviena problema tegul tampa konstruktyvia užduotimi!...