• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

Roš ašana šventė

„Pūskite „šofarą“ mėnesio pradžioje, nustatytu laiku, mūsų šventei! Nes tai įstatymas Izraeliui, Jakovo Kūrėjo nustatymas“ (Tehilim 81).

Nors abi Roš-Ašana dienos – Teismo dienos, jose nėra liūdesio ir nusiminimo. Atvirkščiai: per tas dienas reikia džiaugtis ir linksmintis.

Įsitikinimas tuo, kad Kūrėjas parodys Savo gerumą ir ateinančiais metais nepaliks be gailestingumo, panaikina melancholiją, būdingą „Teismo dienoms“.

Roš-Ašana šventės metu reikia elgtis kaip parašyta Tehilim: „Tarnaukite Kūrėjui su baime ir linksminkitės, krūpčiodami iš baimės“.

Pagrindinis skirtumas tarp Roš-Ašana ir kitų metų švenčių maldų yra tas, kad Roš-Ašana dienomis, pirmomis „Teismo dienomis“, neskaitomas „Halelis“.

Talmude pateiktas angelų klausimas Kūrėjui: „Kodėl Izraelio sūnūs nešlovina Tavęs per Roš-Ašana ir Jom-Kipurą?“ Kūrėjas atsako jiems klausimu: „Ar gali būti, kad tuo momentu, kai Karalius teisia ir prieš Jį atvertos gyvenimo ir mirties knygos, Izraelio sūnūs dainuotų himną?“

Visame kitame Roš-Ašana nesiskiria nuo kitų metų švenčių: ruošiantis jai yra užsivelkami šventiniai rūbai, rengiamos šventinės vaišės, siekiama dvasinio apsivalymo. 

Nechemija knygoje, 8 skyriuje yra atskleidžiama apie tik ką į Jeruzalę grįžusių tremtinių Roš-Ašana šventimą. Išgirdę Toros skaitymą ir supratę, kaip jie yra atitolę nuo Kūrėjo įstatymų, visi dalyvavusieji išsiskirstė garsiai raudodami.

Ir tada Ezra ir Nechemija, tautos vadovai, kreipėsi tokiais žodžiais: „Eikite, skaniai valgykite ir saldžiai gerkite, nusiųskite vaišių tiems, kurie jų neturi, nes šventa ši diena pas mūsų Kūrėją! Neliūdėkite ir neverkite, todėl, kad Kūrėjo džiaugsmas - jūsų tvirtovė!“

Tad reikia mokintis iš Ezros ir Nechemijos optimizmo ir pačiame „Teismo dienų“ įkarštyje elgtis atitinkamai. 

Išsilaisvinimas nuo pasižadėjimų

Roš-Ašana išvakarių rytą (kai nesakomas „Tachanun“) po „Šacharit“ maldos, priimta atlikti „išsilaisvinimą nuo pasižadėjimų“.

Tam reikia ne mažiau trijų žmonių, kurie turi teisę atleisti nuo pasižadėjimų kiekvieną, kuris to pageidauja. Šią teisę jiems suteikia tas faktas, kad trys judėjai sudaro בית־דין „beit din“ – įgaliotą judėjų teismą. 

Kiekvienas, kuris nori išsilaisvinti nuo pasižadėjimų, turi stoti ir perskaityti atitinkamą tekstą, kuriame gailisi dėl tų įžadų, kuriuos neapdairiai davė metų bėgyje. O judaizmas, kaip žinoma, ypatingai jautriai reaguoja į tai, kas išeina iš žmogaus lūpų, ir ypač į pasižadėjimus ir įsipareigojimus.

Pasakyta knygoje Kohelet (5:5): „Geriau visai nežadėti, nei žadėti ir neištesėti“. O Toroje sakoma: „Tegul nesako jis be reikalo – viską, kas išėjo iš jo lūpų, tegul padaro“.

Šiuose žodžiuose išminčiai mato užuominą, kad išsilaisvinimas nuo pasižadėjimų turi būti atliekamas būtent Roš-Ašana išvakarėse – t.y. paskutinę elulo mėnesio dieną – paskutinės ivrito žodžių raidės ...לא יחל דברו – ככל היוצא  („tegul nesako jis be reikalo – viską, kas išėjo iš jo lūpų, tegul padaro“) sudaro būtent žodį אלול elul.

Tad nereikia ateiti pas Kūrėją į teismą su neišpildytų pažadų bei neįgyvendintų įsipareigojimų našta. Į teismą reikia ateiti švariam. 

Pasiruošimas šventei

Reikia stengtis pabaigti visą pasiruošimą šventei dar iki vidurdienio, kad būtų galima susikaupti artėjančiai Teismo dienai. 

Tą dieną priimta žymiai daugiau aukoti labdarai.

Yra taip pat paprotys tą dieną aplankyti teisuolių kapus – kad užsitikrinti jų paramą besiartinančiame teisme. 

„Mincha“ Roš-Ašana išvakarėse yra meldžiamasi labai susikaupus, nors ji ir nesiskiria nuo šiokiadienių maldų, bet juk tai paskutinė besibaigiančių metų malda. 

Reikia stengtis (pagal Talmudo žodžius) išeiti iš senų metų ir įeiti į naujus vykdant Toros priedermę – nuoširdžioje, tikroje maldoje, išplaukiančioje iš pačios širdies gilumos.