• רבי לויטס איש יבנה אומר: מאוד, מאוד הוי שפל רוח, שתקוות אנוש – רימה. רבי יוחנן בן ברוקא אומר כל המקלל שם שמים בסתר, נפרעים ממנו בגלוי, אחד שוגג ואחד מזיד בחילל השם. אבות ד – ד Rabi Levitas iš Javnės sako: Būk labai, labai nusižeminęs, nes žmogaus viltis (ateitis) – kapo kirmėlės. (Avot 4 – 4)

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką ravas Baruchas Ašlagas girdėjo iš savo tėvo Baal Sulamo

31.

„Kieno dvasia patinka žmonėms“

„Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10).
Iškyla klausimas:
Iš tikro mes matome,
kad pas didžiuosius ir labiausiai žinomus Toros išminčius buvo nesutarimai su aplinkiniais?
Ir jeigu taip, tai:
„Žmogaus dvasia nepatinka jiems“, nors „patinka“ Kūrėjui?

Tačiau reikia patikslinti:
Iš tikro nepasakyta, kad patinka pats išminčius, bet patinka jo „dvasia“.
Tai reiškia, kad tik išminčiaus ir aplinkinių „kūnai“ gali būti nesutarime.

Tai yra todėl, kad kiekvienas žmogus (kūnas) tarnauja savo egoizmui,
o tuo tarpu žmogaus „dvasia“ – tai jau dvasingumas.

Ir todėl dvasia „patinka žmonėms“,
nes teisuolis pritraukia šviesos „gausybę“ dėl visų žmonių.

Tačiau kol kas žmonių dvasia negali „apsirengti“ šia šviesa,
ir todėl jie (kiti žmonės) negali suvokti ir pajausti šios „gausybės“,
kurią pritraukia teisuolis.