• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מבוא לספר הזהר כד  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                   24.

Paaiškinsime tai iš mūsų pasaulio pavyzdžio, apie žmogų, norintį pastatyti gražų namą.

Pirmiausia žmogus mintyse mato nuostabų namą su visais kambariais ir detalėmis,
koks jis bus po užbaigimo.

Po to žmogus sugalvoja programą, kad galėtų įgyvendinti visas detales,
kurias jis vėliau paves atlikti darbininkams iš medžio, akmens, geležies ir pan., atitinkamu laiku.

Tada žmogus vykdo namo statybą jau veiksmu,
kol užbaigia, kaip ir buvo pas jį pirmame sumanyme.

Ir žinok, kad Ein Sof Palaiminto aspektas, tai pirma mintis, kurioje jau buvo visos kūrinijos detalės galutinėje formoje.
Tačiau pavyzdys su namu neatitinka pilnai norimo pavaizduoti,
nes pas Kūrėją ateitis ir dabartis yra visiškai lygios.
Tai reiškia, kad viena Kūrėjo mintis užbaigia visą „statybą“, ir Jam nereikia „veiksmų“ ir „įrankių“, kaip mums, todėl pas Kūrėją mintis yra jau faktiškai egzistuojanti realybė.

Ir Acilut pasaulis, tai kaip programa su visomis detalėmis, tai kas paskui atsivers veiksme,
kai bus pradėta „statyba“.
Tačiau reikia suprasti, kad šie du aspektai „pirma mintis“ – Ein Sofas Palaimintas ir „programa“ – Acilut pasaulis, kuri tik paskui bus realizuota savo laiku, nėra ten nieko visai iš kūrinijos aspekto.

Tai reiškia, kad viskas ten tik „potenciale“ – „jėgų aspekte“, ir ten visai nėra nieko faktiško.
Kaip panašiai ir pas žmogų, kuris galvoja apie statybą su visomis detalėmis iš medžio, akmens ir geležies, tai kol kas yra tik „minties materija“, ir faktiškai iš medžio, akmens ir geležies ten nėra nieko.
Ir visas skirtumas yra tame, kad pas žmogų, programa mintyse visai nesiskaito konkrečia realybe.
Tačiau Kūrėjo mintyje tai konkreti realybė, žymiai „realesnė ir konkretesnė“,
nei ta realybė, kurią kūriniai skaito „faktiška ir realia“.

Išaiškinome Ein Sofo Palaiminto ir Acilut pasaulių paslaptį.
Tai reiškia, kad viskas čia yra kalbama tik sąryšyje su kūrinių sukūrimu.
Tačiau, kai kūriniai dar yra tik „potenciale“ – „mintyje“,
ir dar nėra nei trupučio atvertas jų faktiškumas.
Kaip pateikėme pavyzdį apie žmogų, sugalvojusį namo statybos programą,
kurią jis tik nori įgyvendinti.
Todėl iš medžio, akmens ir geležies čia dar nėra visai nieko.