Ravas Baruchas Šalomas kiekvieną Sukot šventės vakarą palapinėje rengdavo „vandens
užpylimo šventę“.
(Sukot šventės metu Kūrėjas sprendžia,
kiek vandens Jis pasiųs žemei ateinančiais metais. Šventyklos laikais egzistavo paprotys atlikti
vandens užpylimus ant aukuro – kaip prašymą atsiųsti palaimintus, gausius
lietumi metus, ši šventė pasižymėjo ypatingu džiaugsmu).
Ravas Baruchas visada pageidavo
ir stengėsi, jog grotų muzikinė grupė.
Jo noras buvo padidinti šventumo
džiaugsmą, kaip priedermę „Ir džiaukis tavo šventės metu“.
Jo mokiniai visiškai atsiduodavo šventės linksmumui, šokiai ir dainos palapinėje liejosi visu pilnumu.
Pertraukėlėse tarp šokių ravas Baruchas, su didžiuliu užsidegimu aiškindavo apie Sukot šventę iš darbo Kūrėjui aspekto.
Naktį mokindavosi apie vidinius šventės aspektus iš Ari knygos „Šaar
akavanot“ („Intencijų vartai“), taip pat mokindavosi Zoharo straipsnius iš
Zoharo, liečiančius Sukot šventę.
Tačiau iš tiesų taip elgdavosi per visas šventes – gilindavosi į vidinę švenčių prasmę, pagal tai, kaip tai yra paaiškinta Zohare, Ari ir savo tėvo raštuose.
Per Sukot šventę ravas Baruchas paprastai kiekvieną rytą valgydavo
pusryčius kartu su savo mokiniais.
Tarp jų vyraudavo maloni atmosfera, pripildyta didelio artumo, meilės ir džiaugsmo.
Tą Sukot šventės vakarą, kai „užpizinu“ buvo kohenas Aronas (Sukot šventės
metu palapinėje turi apsilankyti septyni „ušpizin“
(svečiai), tai Abrahamo, Icchako,
Jakovo, Josefo, Moše, Arono ir Davido sielos), ravas Baruchas surengdavo didžiules vaišes.
Jos vadinosi „Pagrindinės Sukot vaišės“, kadangi tai admor iš Prusovo, jo tėvo
Baal aSulamo mokytojo, mirties diena („admor“ – „mūsų mokytojas ir mūsų rabi“).
Prieš šias vaišes jie padarydavo „Draugų susitikimą“, į kurį susirinkdavo visos
grupės kartu: tiek jaunų, tiek vyresniųjų.
Tokie „Draugų susitikimai“ vykdavo du kartus per metus: Sukot ir Pesach švenčių metu.