Iš čia galime suprasti „pasaulio taisytojų”,
kurie atsirado mūsų kartoje, nekompetenciją.
Iš tikro jie žmogų laiko, kaip „mašiną“,
kuri veikia netinkamai,
ir kurią reikia pataisyti, pakeičiant detales.
Tai reiškia, kad iš šios „mašinos“ reikia išimti sugedusias „detales“ ir pakeisti jas tinkamomis.
Todėl toks yra visų „pasaulio taisytojų“ kredo:
„Pašalinti iš žmonių rasės visas „sugedusias“ ir „kenksmingas“ dalis”.
Ir iš tikro, jei Palaimintas Kūrėjas nebūtų pasipriešinęs jų užmačioms,
jie jau seniai būtų „išgryninę“ žmonių rasę, kaip per sietą,
ir palikę tik „geras“ bei naudingas dalis.
Tačiau Kūrėjas labai saugo budriai saugo savo „darbo vaisių“ ir niekam neleidžia sunaikinti savo sukurtos „kūrinijos“, bet tik „pataisyti“ ją ir sugrąžinti į gerumą.
Todėl visi „pasaulio taisytojai“ pradings nuo žemės paviršiaus,
o „blogos“ ir „kenksmingos savybės „pasiliks“, kad praeiti savo ištaisymą.
Iš tikro visi „kenksmingi“ dalykai pasaulyje egzistuoja ir „skaičiuoja“ visas vystymosi pakopas,
kurias jie turi praeiti, kad pasiektų galutinio „sunokimo“ būseną.
Ir tada „blogos savybės“ pasikeis pačios, bei pasidarys „geromis“ ir naudingomis“ savybėmis, kaip apie tai galvojo Kūrėjas jau nuo pat pradžių.
Tai panašu į vaisių, kabantį ant medžio šakos ir laukiantį bei skaičiuojantį dienas ir mėnesius,
kurie privalo praeiti, kol vaisius sunoks ir įgaus savo tikrą skonį – saldų kiekvienam žmogui.