• רבי לויטס איש יבנה אומר: מאוד, מאוד הוי שפל רוח, שתקוות אנוש – רימה. רבי יוחנן בן ברוקא אומר כל המקלל שם שמים בסתר, נפרעים ממנו בגלוי, אחד שוגג ואחד מזיד בחילל השם. אבות ד – ד Rabi Levitas iš Javnės sako: Būk labai, labai nusižeminęs, nes žmogaus viltis (ateitis) – kapo kirmėlės. (Avot 4 – 4)

השלום בעולם 

Taika Pasaulyje

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

11.

„Išskirtinumo” savybė, susijungusi su egoizmu, atneša sumaištį ir sugriovimą

Iš tikro matome, kaip mumyse esančios šios keturios savybės konfliktuoja bei „kariauja“ tarpusavyje.
Ir tai vyksta ne tik tarp atskirų žmonių grupių, bet kiekviename iš mūsų vyrauja šios keturios savybės, susidurdamos ir konfliktuodamos viena su su kita.

Taip, kad joks „šaltas protas“ nepajėgus jas „sutaikyti“ ir atvesti prie susitarimo.
Ir visos šios „sumaišties“ mumyse šaknis – tai mūsų „ypatingumas“ ir „išskirtinumas“,
kuris kiekviename iš mūsų pasireiškia vienokiu ar kitokiu dydžiu.
Ir jau aiškinome šios savybės labai išaukštintą prasmę.

Tai reiškia, kad ši „ypatingumo“ ir „išskirtinumo“ savybė ateina pas mus iš Palaiminto Kūrėjo, kuris yra pasaulyje Ypatingas, Išskirtinis ir visų kūrinių „Šaknis“.
Tačiau, kai išskirtinumo ir ypatingumo savybės susijungia su mumyse esančiu siauru egoizmu,
atsiranda sumaištis ir sugriovimas.

Ir tai yra visų, jau įvykusių ir dar įvyksiančių karų bei sugriovimų pasaulyje šaltinis.
Todėl pasaulyje nėra nei vieno žmogaus,
kurio neveiktų jo „ypatingumo“ susijungimas su egoizmu,
esančiu jame.
Ir visas skirtumas tik, kaip žmogus realizuoja savo „išskirtinumą“.

Tai reiškia, kad pas vieną tai pasireiškia gašliems troškimams,
pas kitą – valdžios ir garbės troškimui.
Todėl tik šių troškimų „proporcija“ žmonės ir skiriasi vieni nuo kitų.

Ir visai nesvarbu kokius pasiteisinimus kiekvienas sugalvoja šiems savo polinkiams,
nes „noras yra proto šaknis“ ir jokiu būdu „protas nėra noro šaknis“.
Iš tikro, kuo žmogus yra didesnis ir ypatingesnis, tuo pačiu dydžiu jo ypatingumo ir išskirtinumo savybės yra didesnės.