• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše po dviejų Arono sūnų mirties, kai jie prisiartino prie Kūrėjo ir numirė. Ir pasakė Kūrėjas Moše: kalbėk Aronui (אהרון) savo broliui, kad jis neįeitų bet kokiu laiku į Šventyklą, už uždangos (פרכת) prieš dangtį (כפרת), kuris ant (atsivėrimo) skrynios (הארון), kad nenumirtų, nes debesyje pasirodysiu virš dangčio. Su „Tuo“ (בזאת) įeis Aronas į Šventyklą“ (Vajikra 16 – 1, 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

האם ההגדה של פסח באה לספר לנו סיפורים 

Ar Pesacho Agada nori mums papasakoti grožinius – istorinius pasakojimus?

ravas Adamas Sinajus הרב אדם סיני

2.

Magid
„Magid“ pakopa išreiškia mano gyvenimo tikslą.
Pirmiausia aš turiu sau priminti „kūrimo tikslą“, t.y. tikslą, dėl kurio gyvena žmogus.
Iš tikro aš „atėjau“ į šį pasaulį ne valgyti, gerti, dirbti ir kaupti turtą, mano gyvenime turi būti aukštesnis tikslas.
Kas tai?
Šis tikslas yra aptarnauti savo Kūrėją.
Todėl, jei aš galvosiu, kad „atėjau“ į šį pasaulį tik „aptarnauti“ savo „išorinius“, materialius poreikius, aš negalėsiu „išeiti“ iš savęs ir galvoti apie ką nors kitą.

„Magidas“ (Pasakojimas) prasideda:
„Ha lachma anija“ – „tai mano vargo duona“.
„Vargas“ reiškia, kad būnant faraono vergais, iš mūsų buvo atimta didybė.
Todėl, jei būtų Egipte atsivėręs mūsų „didumas“, viską būtų pagrobusi „faraono klipa“ (nešvarumas).
Tai mus moko, kad kai mes esame priešiškoje aplinkoje, turime „sumažinti“ save.

Pavyzdžiui, jei žmogus meta rūkyti, jis negali ateiti į „rūkymo vietą“ ir aiškinti, kodėl yra teisinga mesti rūkyti.
Tai reiškia, kad žmogus negali įeiti su aplinkiniais į konfliktą.
Taip beje atsitinka su žmonėms, kurie sugrįžta į Toros kelią, t.y. jie iškart savo aplinkoje pradeda visus „mokyti“ ir „sugrąžinti“ tikėjimą, į tiesą.

Ir būdami dar patys nepasiruošę, jie negali tinkamai nušviesti Toros idėjos.
Todėl, nemokėdami paaiškinti kitiems, jie įneša abejones būtent į savo širdis.
Tai vadinama „maža būsena“ (katnut), kai reikia būti labai atsargiam.
Ir tik, kai pasiekiame savyje „didelę būseną“ (gadlut), tada mes galime išeiti į savo aplinką ir „įrodinėti“, bei skelbti apie savo idėjos teisumą.

„Magidas“ tęsia:
„Kurią valgė mūsų tėvai Egipto žemėje“.
„Tėvai“, tai mūsų „šaknys“, priežastys, esančios mūsų viduje ir dabar.
Mūsų „tėvai“ – „šaknys“, kurios buvo Egipte, „sumažino“ save, taip jie gavo „sušildymą“ (lechem – duona, nuo šaknies cham – šiltas).
Taip buvo mūsų „šaknyse“.
Tačiau mes, būdami „šakomis“, „faraoną“ (pe- ra) „blogą burną“ turime nugalėti teisingu „Pasakojimu“ (Magid), t.y. „pe- sach“, „pasakojančia burna“ (Pesachas).

Toliau „Magidas" pasakoja:
„Kiekvienas norintis, gali ateiti ir valgyti, o kiekvienas, jaučiantis poreikį atlikti „Pesachą“ (Peršokimą), gali ateiti ir „peršokti“ (iš vergiško, į kitą mentalitetą).
Iš tikro suprasti ir pajusti tikrą Pesacho prasmę gali tik „jaučiantis poreikį“,
t.y. tik tas, kuriam ši „laisvės“ idėja yra būtina.
Juk mes žinome, kad Egipte (egoizme) yra labai daug „gerų“ dalykų.

Klausimas ar aš iš tikro noriu išeiti iš Egipto?
Gal, kai faraonas (egoizmas) gauna eilinę „bausmę“ iš dešimties, aš verkiu kartu su juo?
Todėl, kai mano savanaudiškumas ir puikybė yra „pažeminami“, aš tada džiaugiuosi, ar liūdžiu?
Tai reiškia, kad „kūrimo tikslas“ turi žmogui būti būtinas, o ne „antraeilis“.
Yra taisyklė: Kūrėjas duoda tik būtinus dalykus, bet ne „antraeilius“.

Iš tikro, jei žmogus jaučiasi, kad jis būtinai nori būti Kūrėjo tarnas, tada žmogus gali ateiti prie pakopos „Pesach“, ir tada jis gali gauti „gyvybę“ iš ryšio su Kūrėju.
Ir šį troškimą mes privalome „pastatyti“, būtent tai ir simbolizuoja Pesacho Sederio Agados pakopos.
Tai išėjimas iš „tremties“ (galuto) į „išsivadavimą“ (geula).
Tačiau, jei pas žmogų nėra „poreikio“, jis aišku negali gauti ir „užpildymo“.

Todėl, jei žmogus jaučiasi „tvarkoje“, jis negaus pagalbos iš viršaus, jis tik „trypčios“ vietoje.
Iš tikro, aš pradedu nuo „Kadeš“, t.y. aš einu nugalėti.
Aš privalau tai padaryti, aš privalau išeiti iš Egipto!
Su tokiu jausmu aš pradedu Pesacho Sederį, t.y. aš „statau“ save – „Kūrėjo tarną“.