• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

Jom Kipuras

Šventosios dienos išvakarės

Jom-Kipuro išvakarėse nėra sakomi „Tachanunas“ ir „Avinu, malcheinu“ ir skaitomi tik kai kurie „Slichot“, nes tą dieną yra jaučiamas džiaugsmas, sumišęs su baime: džiaugsmas dėl nuodėmių atleidimo galimybės šią Teismo dieną.

Daug ir skaniai valgyti šią dieną – priedermė.

Sako išminčiai, kad tam, kas gausiai valgo ir geria Jom-Kipuro išvakarėse (tai yra 9 mėnesio tišrei dieną), tai užskaitoma, lyg jis būtų pasninkavęs dvi dienas (9 ir 10 tišrei).

Toroje parašyta: „Ir apribokite savo sielas... devintą šio mėnesio dieną“. 

Neaišku: kodėl devintą dieną – juk Jom-Kipuro pasninkas išpuola dešimtąją tišrei dieną?

Tačiau reikalas tame, kad pasiruošimas Jom-Kipuro pasninkui yra neatskiriama paties pasninko dalis. 

Per Jom-Kipurą priimta rengtis baltai, kas simbolizuoja apsivalymą.

Pranašo pasakyta: „Jei jūsų nuodėmės bus raudonos kaip purpuras – taps baltos kaip sniegas, jeigu raudonuos kaip šilkas – taps kaip balta vilna“.

Jei Roš-Hašana išvakarėse dėl kokių nors priežasčių nebuvo atliktas „išsilaisvinimas nuo įžadų“, tai daroma Jom-Kipuro išvakarėse.

Paprotys liepia anksti ryte Jom-Kipuro išvakarėse (arba vieną iš ankstesnių dienų) paimti gaidį (vyrui) arba vištą (moteriai, o jei ji nėščia – ir gaidį, ir vištą) ir atlikti קפרות „kaparot“ – „apsivalymo“ apeigas.

Pageidautina imti baltos spalvos paukščius – apvalymo nuo nuodėmių simbolį. 

Jei nėra vištos ar gaidžio, „kaparot“ galima naudoti ir kitus tinkamus gyvūnus (taip pat ir žuvis) – tačiau ne balandį, nes balandžius nešdavo aukoti Šventykloje. 

Kraštutiniu atveju „kaparot“ apeigas galima įvykdyti su pinigais, kurie po to atiduodami kaip labdara.

Tarp kitko, gaidžius ir vištas, su kuriais atliekamas „kaparot“, taip pat priimta atiduoti stokojantiems.

Šio papročio prasmė išreiškiama  „machzoro“ žodžiais: „Tegul šis apvalymas bus toks pat pilnas, kaip apvalymas, vykdavęs Šventykloje“. 

Šių apeigų metu yra sakomos eilutės iš Tanacho, įeinančios į „machzorą“: nuo „Žmonių sūnūs – belaisviai...“ iki „Aš radau jam išpirką“, o po to sukamas paukštis (ar žuvis) virš galvos ir sakoma tris kartus: „Tai – pakaitalas man, tai – vietoje manęs, tai – mano išpirka! Tegul šio gaidžio likimu taps mirtis, o mano likimu – ilgas laimingas gyvenimas ir taika!“ 

Jeigu „kaparot“ naudojami pinigai, tada vietoje žodžių „ir šis gaidys“ sakoma „šie pinigai bus skirti labdarai...“

Visai šeimai pakanka vieno gaidžio ir vienos vištos: visi vyrai atlieka „kaparot“ su gaidžiu, o visos moterys – su višta.

Kai kurie Toros išminčiai norėjo uždrausti šį paprotį. Rambamas matė „kaparot“ kaip „nejudėjišką paprotį“.

Tos pačios nuomonės prisilaiko „Šulchan aruch“ („Orach chajim“, 605): „O tai, kad Jom-Kipuro išvakarėse kai kurie atlieka „kaparot“... reikėtų uždrausti“.

Ir vis tik „kaparot“ paprotys išlieka – todėl, kad tai sena ir gili tradicija.

„Mincha“ Jom-Kipuro išvakarėse

„Mincha“ šią dieną priimta melstis anksti – iš karto po pusiaudienio, kad po maldos, kol dar saulė aukštai, pabaigti paskutinę dienos trapezą, seuda amafseket.

Šios „Minchos“ „Šmone esre“ – tai įprasta kasdieninė „Šmone esre“, vienok prie tos jos dalies, kurią visa bendruomenė sako pašnibždomis, reikia prijungti וידוי „Vidui“ („išpažintis“) – pačios atgailos esmės išraišką.

Jom-Kipuro metu „Vidui“sakoma 10 kartų: du kartus per „Maarivą“, du kartus per „Šacharitą“, du kartus per „Musafą“, du kartus per „Mincha“, vieną kartą per „Neila“ – ir dar vieną kartą per „Mincha“ Jom-Kipuro išvakarėse.

Šią dieną priimta aukoti labdarai daugiau pinigų, nei įprasta.

Po „Minchos“ pasineriama į „mikve“, apsirengiama šventiniais drabužiais ir pradedama seuda amafseket.

Pažodinis šio pavadinimo vertimas – „atskirianti trapeza“: jis atskiria laiką, kai leidžiama valgyti nuo pasninko laiko.

Jos metu rekomenduojama valgyti lengvą, greitai virškinamą maistą.

Seuda amafseket reikia pabaigti vėliausiai pusė valandos iki saulės laidos.

Nes dar reikia suspėti perskaityti „Švarią maldą“ ir „Kol nidrei“, kurios skaitomos prieš saulei leidžiantis! 

Prieš pradedant šių maldų skaitymą, kiekvienam reikia susimąstyti: ar aš iš tiesų paprašiau atleidimo visų, kuriuos įžeidžiau? Ar pašalinau visus nesusipratimus? Užglaisčiau visas nuoskaudas, kurias padariau? 

Svarbu atminti: svarbiausia per Jom-Kipurą – sutvarkyti savo santykius su kitais žmonėmis, santykius su bendruomene.

Jom-Kipur – tai geros valios diena, išperkanti žmogaus nuodėmes prieš Kūrėją, vienok nuodėmes, padarytas prieš kitus žmones, Jom-Kipuras išperka tik su viena sąlyga: jei skriaudėjas sugebės gauti atleidimą iš nuskriaustojo. 

Pasakyta Toroje: „Nes šią dieną būsite jūs išpirkti, būsite jūs apvalyti nuo visų jūsų nuodėmių prieš Kūrėją“ – tai yra, atgailos pakanka tik išpirkimui tų nuodėmių, kurios yra „prieš Kūrėją“, tačiau išpirkimui nuodėmių, padarytų kito žmogaus atžvilgiu, neužtenka vien tik atgailos.

Jas reikia ištaisyti veiksmais.

Priimta, kad prieš eidamas į sinagogą, šeimos galva palaimina visus vaikus: kiekvieną atskirai, dėdamas dešinę ranką ant jo galvos ir sakydamas tą palaiminimą, kuriuo laimina liaudį kohenai, ir pridurdamas: „Te padarys tave Dievas panašų į Efraimą ir Menaše... Ir duos tau Valdovas gausą, palaiminimą ir sėkmę visuose tavo užsiėmimuose, ir užrašys, ir sutvirtins šį užrašą antspaudu geram ir ilgam gyvenimui tarp visų teisiųjų, visos Izraelio tautos tarpe – „amen! “

Per Jom–Kipurą uždrausta: valgymas ir gėrimas, prausimasis, tepimasis aliejais ir kremais, odinės avalynės nešiojimas ir intymūs santykiai.

Odinės avalynės nesiauna todėl, kad jinai primena apie bendrą nevalingą nuodėmę: užmušimą ir kančių sukėlimą gyvūnams, iš kurių odos ši avalynė padaryta.

Vietoje odinės galima autis guminę ar medžiaginę avalynę.