• אֱלֹהֵינוּ וֵאלֹהֵי אֲבוֹתֵינו מְחוֹל לַעֲוֹנוֹתֵינו בְּיוֹם הַכִּפּוּרִים הַזֶּה בְּיוֹם סְלִיחַת הֶעָוֹן הַזֶּה, בְּיוֹם מִקְרָא קֹדֶשׁ הַזֶּה מְחֵה וְהַעֲבֵר פְּשָׁעֵינוּ מִנֶּגֶד עֵינֶיך. תפילת יום כיפורים Kūrėjau, mano tėvų Dieve, atleisk mūsų nuodėmes šią Jom Kipurim dieną, šią atsiprašymo už nuodėmes dieną, šią šventą dieną, ištrink ir pašalink mūsų nusikaltimus iš mūsų akių. (Iš Jom Kipurim maldos)

זוהר וישב חטאו משקה מלך מצרים והאפה  

Zohar „Nusidėjo Egipto karaliaus vyno pilstytojas ir kepėjas“

rabi Šimonas bar Jochajus רבי שמעון בר יוחאי

(Ištraukos)

2.

Danieliui nepasikeitė (Žmogaus) „pavidalas“, kai jis buvo įmestas į liūtų duobę, todėl jis ir išsigelbėjo. 
Rabi Chizkija pasakė, bet juk parašyta:
„Kūrėjas pasiuntė savo angelą,
ir jis uždarė liūtų burnas,
todėl nesudraskė manęs“ (Daniel 6 – 23).
Išeina kad angelas uždarė liūtams burnas, o ne „šventa forma“?

Atsakė jam, Danielius išsigelbėjo todėl,
kad šis šventas žmogaus teisuolio „pavidalas“ tai ir yra būtent „angelas“,
uždarantis liūtams burnas.
Todėl Danielis pasakė:
„Kūrėjas pasiuntė savo angelą“,
t.y. tą angelą,
kuriame „iškaltos“ visos pasaulio „formos“.
Ir jis (angelas) įdiegė manyje „pavidalą“,
kad liūtai negalėtų užpulti,
t.y. uždarė jų burnas.

Todėl iš tikro pasiuntė „angelą“.
Ir šitame angele iškalti visi pavidalai,
todėl žmogus turi saugoti savo kelius,
kad nenusidėtų Kūrėjui,
ir egzistuotų žmogaus (אדם Adam) pavidalu.

Ateik pažiūrėk.
Jechezkelis saugojo savo burną nuo draudžiamo maisto,
kaip parašyta:
„Neįėjo į mano burną netinkama mėsa“( Jechezkel 4 – 14), todėl nusipelnė, ir galėjo vadintis – „žmogus“ (אדם Adam).

Taip pat ir apie Danielį parašyta:
„Ir priėmė Danielis į širdį,
kad nesusitepti karaliaus stalo vaišėmis ir vynu“ (Daniel 1 – 8).
Todėl nusipelnė egzistuoti žmogaus (Adam) pavidalu,
ir visi pasaulio gyviai bijo žmogaus (Adam) „pavidalo“,
kuris viską valdo ir yra visų karalius.

Rabi Josi pasakė: žmogus turi saugotis,
kad nepadaryti nuodėmių ir nenukrypti, nei į kairę, nei į dešinę.
Ir nors saugojo save,
turi žmogus tikrinti save kiekvieną dieną ar nenusidėjo.
Kai žmogus atsikelia iš lovos,
du liudininkai (angelai) stovi prieš jį ir vaikšto su juo visą dieną.

Iš tikro, kai žmogus nori atsikelti ryte ir atveria akis,
tie du liudininkai sako jam:
„Tegul tavo akys žiūri tiesiai,
ir tavo žvilgsnis tegul būna nukreiptas prieš tave“ (Mišlei 4 – 25).
Atsistojo (žmogus) ir pasiruošė eiti, sako tie liudininkai:
„Apgalvok savo žingsnius, tegul tavo žingsniai būna tvirti“ (Mišlei 4 – 26).
Todėl žmogus turi visą dieną saugotis nuo nuodėmių.

Kiekvieną dieną, kai ateina naktis,
žmogus turi įsižiūrėti ir patikrinti kiekvieną tos dienos akimirką,
kad sugrįžti prie jų su atgaila (תשובה).
Įsižiūrėti pastoviai, ir sugrįžti pas Kūrėją, kaip parašyta:
„Nusidėjau prieš Tave visada“ (Tehilim 51 – 5),
ir pergalvoti visus veiksmus.

Ateik ir pažiūrėk.
Kai Izraelis buvo šventoje žemėje,
nebuvo tarp jų nuodėmės,
nes aukos, kurias aukodavo kiekvieną dieną,
išvalydavo juos.
Dabar, kai Izraelis ištremtas iš šventos žemės,
nėra kas išvalytų Izraelį, tik Tora ir geri darbai...
Palaiminti tie , kurie užsiima Tora dieną ir naktį.