• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše ir Aronui, sakydamas: Štai tokie Toros įstatymai חוקת) chukat), kuriuos prisakė Kūrėjas sakydamas: Kalbėk Izraelio sūnums, tegul paima sau raudoną karvę (para aduma), tobulą, neturinčią trūkumo, ant kurios nebuvo uždėtas jungas“ (Bemidbar 19 – 1, 2).
• !שבת שלום

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

20.

Iš pirmo žvilgsnio šie dalykai labai keisti.
Iš pradžių sako, kad mokinys prieš pasisekimą atviros Toros mokyme,
gali užsiiminėti išmintimi apie Tiesą (kabalos išmintimi).
Bet tai prieštarauja jo pačio ankstesniam teiginiui,
kur sako, kad kabalos išmintis be atviros Toros,
tai kaip siela be kūno, nes nėra jai nei veiksmo,
nei ataskaitos nei užmokesčio?
Ir įrodymas, kurį pateikia:
„Mokinys, kuris nepamato gero ženklo...“,
dar labiau keistas?

Tačiau reikalas tas, kad išminčiai nesako mokiniui iš vis atsitraukti nuo Toros mokymo (neduok dieve).
Tik pataria jam peržiūrėti savo mokymo tvarką ir kelius,
t.y. pabandyti pas kitą mokytoją (ravą),
arba pabandyti mokytis kitą traktatą ir pan.
Tik jokiu būdu nepalikti Toros (neduok dieve).
Netgi atviros Toros.

21.

Ir dar yra prieštaravimas rabi Chaimo Vitalio pasakyme ir taip pat Gmaroje.
Pagal tai išeitų, kad žmogui reikia ypatingų gabumų ir talento,
kad galėtų nusipelnyti Toros išminties.
Bet juk pasakyta:
„Pasakė Kūrėjas Izraeliui:
„Visa išmintis ir visa Tora yra paprasti dalykai.
Tas, kas bijo Manęs ir vykdo Toros žodžius,
visa išmintis ir visa Tora yra jo širdyje“ (Midraš Raba, Vezot aBracha).

Iš tikro matome, kad nereikia čia ypatingų išankstinių gabumų,
o tik dviejų savybių (sgula):
Kūrėjo baimės ir priedermių vykdymo,
to dėka mes nusipelnome visos Toros išminties.

22.

Ir iš tikro, jei atkreipsime dėmesį į išminčių žodžius,
jie tampa aiškūs mums, kaip giedras dangus.
Juk parašyta:
„Tegul mokinys geriau patrauks ranką, nuo atviros Toros mokymo,
po to kai pabandė savo sėkmę (atvirame mokyme)“.
Todėl tai nereiškia savo proto aštrumo, ar erudicijos sėkmės.

Tačiau, kaip paaiškinome pasakymą:
„Sukūriau blogio instinktą, ir sukūriau jam vaistą (prieskonį) – Torą“.
Tai reiškia, kad žmogus triūsė ir stengėsi atviroje Toroje,
bet jo blogio instinktas nesumažėjo nei kiek.

Ir žmogus visai neišsigelbėjo nuo nuodemingų abejonių,
kaip aiškina Raši:
„Sukūriau jam (blogiui) vaistą (prieskonį) – Torą.
Todėl patariama tada, kad „patrauktų ranką“ nuo atviros Toros,
ir užsiimtų „išmintimi apie tiesą“ (kabala).

Tai reiškia, kad užsiimant „išmintimi apie tiesą“ yra lengviau pritraukti „Toros švytėjimą“,
negu užsiimant atvira Tora, ir tai yra dėl labai paprasto dalyko.
Juk atviros Toros išmintis yra aprengta išoriniais, materialiais „rūbais“, tokiais kaip:
Vagystė, grobstymas, žala ir pan.
Todėl labai sunku žmogui, užsiėmimų metu nukreipti savo protą ir širdį į Kūrėją,
kad galėtų pritraukti „Toros švytėjimą“.
Ir tuo labiau tokiam žmogui, kuriam iš vis yra sunkus Talmudo mokymas.

Ir kaip toks žmogus, gali suvokti, kad Talmudas kalba apie Kūrėjo veiksmus?
Tai reiškia, kad mokymas apie paprastus dalykus negali pas tokį žmogų ateiti kartu su intencija apie Kūrėją.
Todėl patariama jam užsiimti kabalos išmintimi,
nes ši išmintis visa yra „aprengta“ Kūrėjo vardais.

Ir suprantama, kad tada žmogus galės be vargo mokymo metu nukreipti protą ir širdį į Kūrėją,
netgi, jei žmogui yra labai sunku susikaupti į mokymą.
Iš tikro mokymas apie Kūrėjo išmintį (kabalą) ir Kūrėjas yra viena.
Ir tai labai paprasta.