• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše ir Aronui, sakydamas: Štai tokie Toros įstatymai חוקת) chukat), kuriuos prisakė Kūrėjas sakydamas: Kalbėk Izraelio sūnums, tegul paima sau raudoną karvę (para aduma), tobulą, neturinčią trūkumo, ant kurios nebuvo uždėtas jungas“ (Bemidbar 19 – 1, 2).
• !שבת שלום

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Rabi Icchakas Agasi (11)

Dvasinio darbo principai

Rabi Icchakas mėgdavo sakyti:

Žmogus turi nuspręsti, kas jo gyvenime yra pirminės svarbos, o kas – antrinės.

Tai reiškia, turi nuspręsti, ar jo paties poreikiai yra svarbiausias dalykas, ar svarbiausia

yra artimo poreikiai ir darbas Kūrėjui.

Pirminės svarbos reiškia, kad tas dalykas yra svarbiau ir pirmiau už visa kita gyvenime.

Ir taip žmogus turi nuspręsti kiekvienoje gyvenimo situacijoje:

jis turi mintyse pasverti dvi galimybes ir nuspręsti, kur yra Kūrėjo noras, o kur –

jo paties noras, kas yra svarbiau, o kas yra mažiau svarbu.

Ir pagal šiuos principus imtis veiksmų.

Rabi Icchakas dar sakydavo:

Kai pas žmogų ateina kentėjimai, žmogui nereikia stengtis anuliuoti tų kentėjimų ir slėptis

nuo jų, nes tada iš jų nėra jokios naudos.

Žmogui reikia gerai pajausti tuos kentėjimus visa savo esybe, o tada eiti tikėjimu

virš logikos, ir pasakyti, kad viskas atėjo iš Kūrėjo noro „padaryti gerą kūriniams“.

Ir tai užuomina į Pesacho įstatymus:

mes turime gerai sukramtyti ir susmulkinti tarp dantų „maror“ (karčias žoles),

tam, kad pajausti jų kartumą.

Ir tik tada iš tikrųjų yra įvykdoma priedermė.

Rabi Icchakas Agasi mirė 1970 metų, 3 chešvano mėnesio dieną.

Jam buvo tik 49 metai.

Kai jo ištikimi mokiniai sužinojo šią liūdną žinią, iškart nuskubėjo į jo namus.

Ten prieangyje stovėjo jo žmona Jehudit ir su didžiule širdgėla raudodama ištarė:

„Praradome tikrą draugą“.

Palydint į kapines, jo draugai atkreipė dėmesį į vieną dejuojantį batsiuvį, gyvenusį kaimynystėje.

Šis pasakė jiems:

„Visą gyvenimą rabi Icchakas keldavosi labai anksti.

Ir kai jo klausdavau, kodėl taip anksti keliasi, jis atsakydavo:

„Ką galiu padaryti? Man reikia atsikelti labai anksti dėl darbo kepykloje, kad galėčiau aprūpinti šeimą...“.

Toks buvo rabi Icchakas: nors 12 metų kiekvieną naktį eidavo mokytis su ravu Baruchu, tačiau aplinkiniams davė suprasti, kad eina dirbti kepykloje.

Jis visada stengėsi laikytis principo „Ir būk kuklus su savo Kūrėju“.

Kitą dieną ravas Baruchas šitaip kalbėjo apie rabi Icchaką:

„Rabi Icchakas buvo labai protingas ir kartu labai nuoširdus žmogus. Labai retas derinys viename žmoguje“.

Artimiausias jo mokinys rabi Mileris pasakė:

„Geriausiai jį charakterizuoja sakinys iš Psalmių (119:12): „Visokio melo nekenčiu“.

Rabi Icchakas labiau už viską negalėjo pakęsti melo. Tačiau niekada nebandė atskleisti melo kituose, o tik savyje.

Nežiūrint didelio sielvarto, dar gedulo laikotarpiu, ravas Baruchas kreipėsi į rabi Icchako žmoną Jehudit, kad ši jau galvotų apie naujas vedybas.

Ir tai dėl to, kad toks yra šventumo kelias – visame kame pateisinti Kūrėją ir pagrindinis to požymis, kad žmogus yra pasiruošęs pradėti iš naujo.

(Beje, pats ravas Baruchas elgėsi lygiai taip pat po savo žmonos mirties).