הקדמה לתלמוד עשר הספירות
Knyga Zohar aiškina (Mišlei (Patarlės) 8 - 17) sakinį, sako Kūrėjas:
„Ieškantys Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“.
Klausia: „Kur galima rasti Kūrėją?“
Ir atsako, kad niekur kitur negalima surasti Kūrėjo, tik Toroje.
Taip pat pasakyta: „Tu esi Kūrėjas besislepiantis“,
t.y. Kūrėjas slepia save šventoje Toroje.
Ir reikia teisingai suprasti išminčių žodžius.
Juk iš pirmo žvilgsnio atrodytų,
kad Kūrėjas yra pasislėpęs tik materialiuose dalykuose ir veiksmuose,
ir taip pat visoje mūsų pasaulio tuštybėse, t.y. Toros „išorėje“.
Todėl kaip galima tvirtinti atvirkščiai,
kad tik Toroje slepia save Kūrėjas?
Taip pat, jei Kūrėjas „slepiasi“,
tai tik tam, kad Jo ieškotų.
Iš tikro kodėl žmogui reikalingos visos šios „slėpynės“?
Ir dar parašyta, kad kiekvienas, ieškantis Kūrėją,
suras Jį, kas yra suprantama iš parašymo:
„Ieškantys Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“.
Iš tikro reikia gerai suprasti,
kas yra šis „ieškojimas“, kas – „atradimas“.
Taip pat, kokia yra jų prasmė?
Ir reikia žinoti, kokia yra mūsų „nutolimo“ nuo Kūrėjo priežastis,
dėl kurios mes prasižengiame Jo norams.
Taip pat ši priežastis yra visų mūsų kančių ir skausmų,
kuriuos mes kenčiame, šaltinis.
Ir tai yra visų mūsų klaidų ir tyčinių nusikaltimų,
kuriuose mes suklumpame, priežastis (neduok dieve).
Kartu yra aišku, kad pašalinus šią priežastį,
mes iškart galėtume išsivaduoti iš visų bėdų ir skausmų.
Taip pat galėtume iškart susilieti su Kūrėju visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis.
Iš tikro vienintelė ir pagrindinė priežastis, tai:
„Mūsų nepakankamas „Kūrėjo valdymo“ žmonėmis, supratimas“.
Kitaip tariant, mes tinkamai nesuprantame Kūrėjo.
Tarkime, jei Kūrėjas valdytų kūrinius (realybę) atviru valdymu,
tada pavyzdžiui kiekvienas, suvalgęs uždraustą maistą, uždustų vietoje.
Ir kiekvienas, įvykdęs priedermę, pajustų nuostabų malonumą,
kokius malonumus jaučiame mūsų materialiame pasaulyje.
Tada kokiam gi naivuoliui ateitų netgi mintis paragauti draudžiamo dalyko?
Kai jis žinotų, kad dėl to praras gyvybę...,
kaip niekas nešoka į ugnį.
Ir koks gi naivuolis iškart kuo skubiausiai neįvykdytų priedermės?
Kaip niekas negali atsitraukti, arba bent jau neskubėti gauti,
ateinantį jam į rankas, didelį materialų malonumą.
Todėl, jei mums būtų atviras Kūrėjo valdymas, visi pasaulio gyventojai būtų absoliutūs teisuoliai.