הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג
Ravas Hilelis gimė 1918 metais Jeruzalėje.
Jo
tėvas buvo rabi Šimonas Cvi Chaim, iš Jeruzalės išminčių
giminės, Šneur Zalman
(„Tania“ autoriaus) ir žinomo
chasido rabi Hilelio Mešil Gelbšteino anūkas.
Dar labai jauname
amžiuje, būdamas penkerių metų, neteko mamos.
Jis mokėsi ješivoje „Chajei olam“, esančioje Jeruzalėje.
Vieną penktadienį, kaip įprasta prieš
Šabatą, rabi Hilelis,
kuris dar buvo jaunas ješivos studentas,
atvyko į „mikve“ („mikve“ yra ritualinis
pasinėrimas į
šaltinio ar upės vandenį).
Kaip tik tuo metu ten buvo ravas
Baruchas ir rabi Mordechai Klar.
Ravas Baruchas tyliai pasakė
rabi Mordechajui:
„Matai šitą jaunuolį? Aš labai noriu, kad jis
ateitų pas mane“.
Ravas Mordechajus susipažino ir susidraugavo su
ravu Hileliu.
Jie pradėjo kartu mokytis „Įvado į mokymą apie
dešimt sfirot“ pirmą dalį.
Tačiau jis atsisakė atskleisti, kas
yra šios knygos autorius.
Rabi Hilelio entuziazmas ir susidomėjimas
vis augo, ir jis maldavo
ravo Mordechajaus, jog pasakytų, kas knygos
autorius.
Tačiau tik tada, kai jie baigė mokytis pirmą „Įvado į mokymą
apie dešimt sfirot“ dalį,
ravas Mordechajus atskleidė rabi
Hileliui, jog knygos autorius yra Baal aSulamas.
Ir tada nuvedė
jį pas Baal aSulamo sūnų ravą Baruchą.
Nuo to momento rabi Hilelis nebesitraukė nuo
ravo Barucho nei per žingsnį.
Jam neberūpėjo niekas gyvenime: nei
sveikata, nei uždarbis, nei miegas, nei valgis...
Jis visiškai
anuliavosi prieš savo mokytoją ravą Baruchą ir buvo šalia jo
dieną ir naktį, sunkumuose ir džiaugsmuose.
Vienintelis toks, visiškai atsidavęs, ir visada esantis šventame savo mokytojo šešėlyje.
Apie anuliavimąsi prieš mokytoją yra pasakyta:
„Pasidaryk sau mokytoją“.
Baal aSulamas paaiškino:
„Mokytojas turi ne tik paaiškinti įstatymą
ir pasakyti, kas yra leidžiama ir kas
draudžiama,
tačiau mokytojas turi įvesti mokinį į dvasinį darbą.
Todėl visada, kai tekstuose mes sutinkame žodį
„veiksmas", tai reiškia
darymą, virš
logikos.
Ir pasakymas „Pasidaryk
sau mokytoją“, reiškia
tikėjimą virš logikos
mokytojo didumu ir išaukštinimu.
Šio
tikėjimo realizavimas, be abejo, turi būti
veiksmu, nes kuo didesnis mokytojo svarbumas, tuo šis svarbumas labiau įpareigoja
atitinkamą elgesį
ir pagarbą mokytojui, taip pat
jo prašymų ir nurodymų
vykdymą.
Iš tikro, tikėjimas
mokytojo didumu bei savo supratimo bei norų
anuliavimas prieš mokytoją
yra labai svarbus dvasinis darbas.
Ir tai yra žmogaus pasiruošimas anuliavimuisi ir tikėjimui Kūrėjo didumu ir išaukštinimu.
Ir būtent
šia savybe ypač
pasižymėjo rabi Hilelis.
Jo anuliavimasis
prieš mokytoją
ravą Baruchą
buvo beveik virš žmogaus
jėgų ir galimybių.
Kartą jis pasakė:
„Verta žmogui dirbti visus septyniasdešimt jo gyvenimo metų, kad jis nusipelnytų vieną vienintelį kartą pajausti, kas tai yra tikėjimas virš logikos”.