• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות ז  

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                            7.

Dabar galime suprasti išminčių pasakymą:
„Šchina pas apatinius, dėl išaukštintos reikmės“.
Tačiau šis pasakymas labai stebina, kaip ir pavyzdys iš midrašo.
Kur visa tai lyginama su Karaliumi, kuris turi pilną visokio gerumo „bokštą“, bet neturi svečių, todėl „sėdi“ ir „laukia“.
Ir jei Karalius nesulauks „svečių“, visas Jo triūsas ir pasiruošimas bus veltui ir be jokios naudos.

Iš tikro tai taip panašu panašu į kitą pasakojimą, kur galingam Karaliui senatvėje gimė labai lauktas ir mylimas sūnus.
Todėl jau nuo pat sūnaus gimimo Karalius surinko visus išminčius ir visas, esančias karalystėje, išminties knygas, bei padarė sūnui išminties mokymo namus.
Taip pat sukvietė visus geriausius statybininkus ir pastatė sūnui pramogų ir malonumų rūmus.
Į kuriuos Karalius surinko visus geriausius muzikantus, daininikus ir padarė koncertų sales.
Dar pakvietė visus geriausius virėjus, kad jie paruoštų visus nuostabiausius pasaulio valgius ir delikatesus...
Ir išaugo sūnus bei subrendo, tačiau jis:
- apykvailis ir visai netrokšta išminties;
- jis silpnaregis, todėl visai nemato ir nejaučia pastatų grožio;
- jis apykurtis ir neprigirdi nuostabios muzkos, nei dainininkų balsų;
- jis serga cukralige, todėl gali valgyti tik sausą duoną.
Viskas tik „pajuokai ir gėdai“...

Dabar galima suprasti išminčių komentarą pranašo žodžiams:
„Aš Kūrėjas, savo laiku arba pagreitintai” (Ješaja 60 – 22).
Ir kaip paaiškinta Talmude, Sanhedrin 98:
„Jei nenusipelnys – savo laiku, jei nusipelnys – pagreitintai”.

Tai reiškia, kad yra du keliai, kad pasiekti minėtą tikslą:
Pirmas.
Patiems priimti Kūrėjo „programą“, šis kelias vadinamas „tšuva“ (sugrįžimo, atgailos) kelias.
Ir jei nusipelnysime, tada mums išsipildys pranašystė „pagreitintai“,
t.y. čia nėra nustatyto laiko, reikia tik pabaigti išsitaisymą.

Tačiau, jei patys nenusipelnysime, tada yra kitas – „kentėjimų kelias“.
Kaip apie tai pasakyta Talmude, Sanhedrin 97,(sako Kūrėjas):
„Aš pastatysiu jiems karalių, kaip Hamaną, tada jie ne savo noru bus priversti sugrįžti prie gerumo“.
Tai reiškia „savo laiku“, nes tam yra nustatytas laikas.

Iš tikro tuo norima mums parodyti, kad „Kūrėjo keliai, nėra kaip mūsų keliai“.
Todėl pas Kūrėją negali galioti tokie įstatymai, kaip pas „žemišką karalių“.
Ir čia negalioja pasakojimas apie karalių, kuris stengėsi ir paruošė daug gėrybių savo mylimam sūnui, kur paskui išaiškėjo, kad viskas veltui, tik „pajuokai ir gėdai“...
Tai reiškia, kad Kūrėjo visi veiksmai yra patikimi bei užtikrinti, ir čia negalioja „atsitiktinumas“, „apgavystė“ ar „neapskaičiavimas“.
Kaip pasakė išminčiai:
„Jei nenusipelnys „savo laiku“, tada – „Tai ko nepadarys troškimas, padarys laikas“.

Kaip parašyta: „Pasiųsiu žaibus, kurie pasakys: „štai Aš“.
Ir tai – „kentėjimų kelias“, galintis išvalyti ir ištyrinti visą „materialumą“ bei „trūkumą“,
kai visi supras, kad reikia pakelti galvas nuo „gyvulio ėdžių“.
Iš tikro žmonija turi „pakilti į viršų“ ir užlipti ant savo laimės ir pasisekimo „kopėčių“ pakopos, kad sugrįžti bei susilieti su savo „Šaknimi“, taip įvykdant „kūrimo mintį“.