• Ir apsigyveno Jakovas savo tėvo gimtinėje – Kenaano žemėje. Štai Jakovo giminė, Josefas, būdamas septyniolikos metų, ganė su broliais gyvulius... ir atnešdavo Josefas blogas savo brolių kalbas tėvui. (Berešit 37 – 1, 2)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות ח  

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                            8.

Ir reikia suprasti, kaip mes turime dėkoti mūsų mokytojams, kurie mums pritraukia „šventas šviesas”, atiduodami savo sielas dėl mūsų gerovės.
Iš tikro mūsų mokytojai stovi tarp sunkių kentėjimų ir „tšuva (sugrįžimo, atgailos)” kelio,
bei gelbsti mus nuo „sunkesnio už mirtį„ pragaro gelmių.
Taip pat veda mus į „malonumų dangų” ir „mėgavimosi viršūnes”,
kas jau yra mums iš anksto paruošta, ir laukia mūsų.

Todėl kiekvienas išminčius savo kartoje elgiasi pagal savo „šventumo lygį”.
Ir jau apie tai pasakė išminčiai, kad nėra kartos, kurioje nebūtų tokių kaip Abrahamas, Icchakas ir Jakovas.
Tačiau „dieviškas” mūsų mokytojas, palaimintos atminties, Icchakas Lurija dėl mūsų stengėsi labiau už visus kitus, ankstesnius už jį.
Ir jei aš turėčiau didesnį sugebėjimą kalbėti šlovinimus, aš šlovinčiau tą dieną, kai atsivėrė jo (Ari) išmintis, panašiai kaip tą dieną, kai buvo duota Izraeliui Tora.

Iš tikro neužtenka žodžių, kad išreikšti tą „šventumo indėlį”, kurį jis „įnešė“ dėl mūsų
Tai reiškia, kad iki šiol „vidinės Toros” išminties suvokimo „durys” buvo uždarytos „skląsčiais”,
kol atėjo Ari, ir „atidarė” šią išmintį mums.
Ir dabar kiekvienam, trokštančiam įeiti į „Karaliaus rūmų” vidų, reikalingas tik „šventumas” ir „tyrumas”.
Iš tikro žmogui reikia tik „nueiti į pirtį”, „nusikirpti plaukus” ir„ apsirengti švariais drabužiais”, kad galėtų kaip pridera pasirodyti „Aukštutinei Karalystei”…

Ari, būdamas 38 metų, savo šventa išmintimi pranoko visus ankstesnius išminčius, net gaonus.
Todėl visi kabalos mokytojai, ir net ir pats „dieviškas“ išminčius Moše Kordovero su savo mokiniais, atsistojo prieš Ari, kaip „mokiniai prieš savo mokytoją“.
Taip pat ir visi vėlesnių kartų išminčiai, iki šių dienų, „patraukė rankas“ nuo visų kitų ankstesnių kabalos knygų.
Tai reiškia kad visi atsitraukė nuo Moše Kordovero kabalos, nuo Pirmųjų kabalos, nuo Gaonų kabalos, tegul būna visų palaiminta atmintis, ir visa savo sielos esybe „susijungė“ tik su šventa Ari išmintimi.

Ir aišku, kad ne paparastai yra nusipelnoma tokios „absoliučios pergalės“ ir pripažinimo,
kokį nusipelnė šis jaunas „kabalos genijus“.
Tačiau deja blogio jėgos turėjo pasisekimą, ir sutrukdė Ari išminčiai pasklisti tarp šventos tautos, todėl šiai išminčiai iškilo išnykimo pavojus...
Ir tai yra dėl to, kad visi Ari žodžiai buvo užrašyti „iš lūpų“, tą ką jis kiekvieną dieną aiškino savo mokiniams.
Taip pat Ari mokiniai buvo jau „nebejauni“ ir pasiekę didelius Zoharo ir Tikunim „suvokimo lygius“.
Todėl pagal tai buvo sudarytos šventos Ari kalbos, t.y. pagal tuos gilius klausimus,
kuriuos mokiniai klausdavo Ari, kiekvienas apie jį dominantį dalyką.
Iš tikro Ari išmintis nebuvo perduota „tinkama tvarka“, kaip ankstesniuose už Ari kūriniuose.
Ir tai mes matome iš paties Ari žodžių, kad jis labai norėjo „susisteminti“ savo raštus.
Kaip apie tai parašyta „Rašbi straipsnių vartuose“ Zoharo dalies „Idra Zuta“ aiškinime, t.y.
trumpame Chaimo Vitalio įvade.

Ir dar, Ari mokymo laikas buvo labai trumpas.
Iš tikro visas Ari mokyklos egzistavimo laikas truko apie 17 mėnesių, kaip yra paaiškinta „Persikūnijimų vartuose“ 8 vartai, 49 psl.
Tai reiškia, kad Ari atvyko iš Egipto į Cfatą 5331 metais artinantis Pesachui.
Rabi Chaimui Vitaliui tada buvo 29 metai.
Ir 5332 metais, per avo mėnesio roš chodeš, baigiantis Toros dalies „Maasei – Matot“ Šabatui, Ari susirgo, o 5 avo, t.y. trečią Toros dalies „Dvarim“ dieną Ari išėjo amžinam gyvenimui „pasaulyje, kuris ateis“.
Dar parašyta, kad Ari prieš mirtį prisakė rabi Chaimui Vitaliui, jog jis nemokytų kabalos išminties kitų, o tiktai pats užsiimtų „tylomis”, o kitiems mokiniams yra draudžiama užsiiminėti, nes sakė Ari, kad jie nesupras šios išminties tinkamai.
Tai ir tai priežastis, kodėl rabi Chaimas Vitalis „nesutvarkė“ ir nesusistemino savo raštų, ir nepaaiškino ryšio tarp atskirų dalykų.
Taip pat rabi Chaimo Vitalio raštuose matome ypatingą atsargumą aiškinime.
Kas yra žinoma visiems, „pažengusiems” Ari mokyme.
Todėl Ari raštai buvo „susisteminti” ir „sutvarkyti” tik trečioje kartoje po jo mirties, trimis etapais ir trijų sistemintojų.

Pirmas iš jų buvo išminčius rabis Jakovas Cemach, rabi A. Azulajaus amžininkas.
Į jo rankas pateko svarbi Ari raštų dalis, todėl jis kodifikavo daug knygų, iš kurių svarbiausia yra „Adam jašar”.
Ir šioje knygoje autorius surinko visus svarbiausius kabalos principus ir komentarus.
Tačiau keletas jo knygų dingo, kaip tai matome iš jo įvado „Kol be Rama”, kur jis pateikia visų savo knygų sąrašą.

Antras sistemintojas buvo r. J. Cemacho mokinys, išminčius rabis M. Papariš, kuris pranoko savo mokytoją.
Į jo rankas pateko dalis raštų, kurie buvo pas išminčių rabi Šlomo Vitalį.
Todėl jis susistemino daug knygų, ir svarbiausios iš jų „Ec Chaim” ir „Pri Ec Chaim”, kurios plačiai atskleidžia kabalos išmintį.

Trečias kodifikuotojas rabi Šlomo Vitalis, rabi Chaimo Vitalio sūnus.
Jis buvo didelis ir įžymus išminčius.
Rabi Šlomo Vitalis susistemino įžymiuosius „Šmone Šearim” (Aštuonis vartus) iš palikimo , kurį jam paliko tėvas.
Taip pat matome, kad pas visus sistemintojus nebuvo pilnai visų Ari raštų,
todėl tai labai apsunkino kabalistinių savokų ir dalykų kodifikavimą.
Iš tikro jų raštus gali suprasti tik žmonės, kurie yra plačiai „pažengę” Zohar ir Tikunim suvokime.
Todėl, kylančių į „dvasines aukštumas” skaičius yra labai mažas…